Kapinių tvarkymo taisyklės

PATVIRTINTA

Skuodo rajono savivaldybės tarybos

2023 m. sausio 27 d. Nr. T9-2

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kapinių skirstymą pagal statusą, leidimo laidoti išdavimo, žmonių palaikų arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitėslaidojimo, kapinių priežiūros organizavimo, kapaviečių (kapų) identifikavimo, laidoti pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse, kapinių lankymo tvarką.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytos Skuodo rajono kapinės ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų priežiūra ir tvarkymas vykdomas vadovaujantis šiomis taisyklėmis tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, teisės aktams, kurie reglamentuoja  kultūros paveldo objektų priežiūrą ir tvarkymą.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.

3.2. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.

3.3. Kapinės – žemės plotas, skirtas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai, kapinių bendro naudojimo teritorijos (takai, praėjimai, pravažiavimai), pelenų barstymo laukas (jeigu yra įrengta).

3.4. Kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines.

3.5. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.

3.6. Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

3.7.  Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.

3.8. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

KAPINIŲ STATUSO SUTEIKIMAS

 

4. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančios kapinės priskiriamos veikiančioms, riboto laidojimo arba neveikiančioms:

4.1. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra įrengtas).

4.2. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus ar pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, ar išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke arba laidojant esamose kapavietėse tik kremuotus žmogaus palaikus. Jei kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, kuriose galima laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ir savivaldybės skelbiamame jos teritorijoje esančių kapinių sąraše prie riboto laidojimo kapinių statuso nurodyta „tik kremuoti žmogaus palaikai“, jose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.

4.3. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų.

5. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančioms kapinėms statusą – veikiančios kapinės, riboto laidojimo kapinės arba neveikiančios kapinės – sprendimu suteikia Skuodo rajono savivaldybės taryba, gavusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos suderinimą. Ši nuostata netaikoma naujoms kapinėms, kurios priskiriamos veikiančioms ir tai yra nurodyta tokių kapinių steigimo dokumentuose. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančiomis dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos apsaugos departamento suderinimą.
6. Jeigu suinteresuotos institucijos per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos derinimo / nederinimo dėl kapinių statuso pakeitimo nepateikia, laikoma, kad kapinių statuso pakeitimui pritarta.
7. Apie Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimu pakeistą kapinių statusą, per 7 darbo dienas informuojamas Kultūros paveldo departamentas, skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt, vietinėje spaudoje ir kapinių informacinėje lentoje.

 

III SKYRIUS

LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS

 

8. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse išduoda Skuodo rajono savivaldybės administracijos atitinkamos seniūnijos seniūnas arba Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos formos leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikus:

9.1. rašytinį prašymą (1 priedas) ir savo asmens dokumentą;

9.2. medicininį mirties liudijimą ir palaikų kremavimo dokumentus (jeigu mirusiojo palaikai buvo kremuoti);

9.3. testamentą arba rašytinį valios pareiškimą, jeigu yra paskirtas laidojantis asmuo;

9.4. įgaliojimą, jeigu laidojimą organizuoja laidojimo paslaugas teikiantis subjektas;

9.5. sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.

10. Leidimai laidoti  išduodami: darbo dienomis pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais 8.00–15.45 val., poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų – pagal seniūnijose ir prie kapinių esančiose informacijos lentose bei Savivaldybės internetinėje svetainėje www.skuodas.lt skelbiamą informaciją, kurioje nurodyti seniūnijų atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys. Leidimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
11. Leidimas laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitėsgali būti išduotas kitose šalyse gyvenantiems lietuviams, kurie Skuodo rajone esančiose kapinėse turi šeimynines kapavietes.
12. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.

 

IV SKYRIUS

   ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS

13. Mirusiųjų žmonių palaikai arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikai laidojami veikiančiose Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse. Veikiančiose kapinėse naujos kapavietės skiriamos eilės tvarka:

13.1. kremuotiems žmogaus arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikams laidoti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume. Kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke, jeigu toks yra įrengtas ir jeigu buvo tokia mirusiojo valia. Taip pat leidžiama išbarstyti kremuotus žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikus pelenų barstymo lauke, jeigu buvo gautas tėvų (vieno iš tėvų) prašymas;

13.2. jeigu laidojama šeimos kapavietėje ar užimtoje kolumbariumo nišoje, laidoti kitų mirusių asmenų (šeimos narių, giminaičių) palaikus arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui.

14. Laidoti mirusiuosius leidžiama šviesiu paros metu. Pirmąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dieną mirusieji nelaidojami.
15. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę ir laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys.
16. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą, taip pat, jeigu nėra galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, organizuoja seniūnijos seniūnas arba Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo, kuris atsakingas, kad būtų tinkamai užpildyti visi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo prieduose pateikti dokumentai ir organizuoja tinkamą jų saugojimą.
17. Palaikams laidoti, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, atsižvelgiant į pateiktą prašymą ir rašytinį medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu yra laisvos vietos).  Palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5×2,5), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2,8×2,5), tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. metro (1,10×1,20) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m). Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrų, o jeigu laidojami kremuoti žmogaus palaikai ar žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės su urna ar kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę,– gylis ne mažesnis kaip 1 metras. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus ar žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
18. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje ar laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, yra galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti / neleisti pakeisti kapavietės ribas  priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
19. Palaidojus mirusįjį turi būti:

19.1. įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame užrašomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai (datos);

19.2. per vienus metus suformuojamos kapavietės ribos, įrengiamas ilgalaikis kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodytas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai (datos).

20. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų toje kapo vietoje, kur jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
21. Palaikus perlaidoti galima tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Skuodo rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos – rašytinį sutikimą.
22. Jeigu palaikus ekshumuoti reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai pridedamas šių institucijų sprendimas. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas. Jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus laidojami kitur (perlaidojami), būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas.
23. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra įrengtas) išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Pelenų barstymo lauke paminklai nestatomi.
24. Kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o kremuotų palaikų pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius, ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamose Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.
25. 25. Naujos kapavietės perlaidojimui neskiriamos.

 

V SKYRIUS

KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

26. Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas arba lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (vardas ir pavardė arba pavadinimas, telefonų numeriai, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai išvardijami informacinėje lentoje, kapinių schemoje pažymimos jų vietos.
27. Kapinių prižiūrėtojas organizuoja kapinių sanitarinę priežiūrą ir tvarką bei kaupia laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas) duomenis pagal šių taisyklių 2 priedą, registruoja šiuos duomenis:

27.1. Registravimo žurnale nurodo asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo datą ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą;

27.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo gylį;

27.3. įrašus apie juodligę arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;

27.4. kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas;

27.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą;

27.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą;

27.7. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę;

27.8.  asmens, įregistravusio duomenis žurnale, pareigas, vardą, pavardę ir, jei pildomas ne elektroninis žurnalas, parašą;

28. kapinių bendro naudojimo teritorijose (takai, praėjimai, pravažiavimai) užtikrina švarą ir tvarką, pelenų barstymo lauke (jeigu yra įrengta) prižiūri, kad būtų pjaunama žolė, kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai).
29. Jeigu kapinių prižiūrėtojo nėra, duomenų laidojimų ir kapaviečių statinių registravimą žurnale, kapinių sanitarinę priežiūrą ir tvarką užtikrina vietos seniūnijos seniūnas.
30. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Šio asmens duomenis (vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numeris, elektroninį paštą (jeigu jį turi); juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono numeris ir elektroninis paštas) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnale). Kapinių prižiūrėtojas supažindina atsakingus asmenis su šiomis taisyklėmis, laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos  padarė kitoms kapavietėms, kolumbariumo nišoms ar kitiems statiniams, įrengdamas kapo paminklą, antkapį, atlikdamas kolumbariumo nišos priežiūros ar kitus kapavietės priežiūros darbus. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Jeigu asmuo, atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta ar dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapaviete ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), parneris (ė)  arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą ir raštu informuoti kapinių prižiūrėtoją apie keistinus už kapavietės, kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
32. Asmenys, atsakingi už kapavietės priežiūrą, norėdami atlikti kapavietės tvarkymo (statinių statymo ir rekonstravimo) darbus, raštu kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją, pastarasis išduoda leidimą ir žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
33. Kapinių želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu ir kitais želdinių tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir Skuodo rajono savivaldybės  tarybos patvirtintomis Skuodo rajono Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.

VI SKYRIUS

KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS

34. Asmenys, pageidaujantys identifikuoti kapinėse palaidotų artimųjų giminaičių kapą ir tapatybę, jeigu neišliko palaidojimo vietą žyminčių ženklų (paminklų, užrašų) ar įrašų žurnale, turi pateikti rašytinį prašymą Skuodo rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnui (3 priedas), kuriame nurodomas giminystės ryšys ir jie žinomos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą). Pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis. Prašymas gali būti pateiktas elektroninėmis priemonėmis.
35. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Konfesinėse kapinėse sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą.
36. Apie komisijos priimtą sprendimą seniūnas per 5 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį pareiškėją ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė (kapas) buvo identifikuota. Apie priimtą sprendimą atitinkamai seniūnas informuoja religinę bendruomenę ar bendriją, arba Kultūros paveldo departamentą.

 

VII SKYRIUS

LAIDOJIMAS PRIPAŽINTOSE NEPRIŽIŪRIMOMIS KAPAVIETĖSE

37. Leidimą laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitėsneprižiūrima pripažintoje kapavietėje, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, išduoda seniūnijos seniūnas arba Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo.
38. Pirmumo teisę laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės neprižiūrima pripažintoje kapavietėje turi tie asmenys, kurie seniūnijos sprendimu paskirti prižiūrėti neprižiūrimą kapą, kai yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis.
39. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus kapinių prižiūrėtojas organizuoja kapinių apžiūrą.
40. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visai nėra ir pan.) daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas privalo raštu (registruotu laišku) įspėti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Kai prižiūrintis asmuo nežinomas ar nežinoma jo gyvenamoji (ar buvimo) vieta, įspėjimai dėl kapaviečių priežiūros skelbiami interneto Savivaldybės tinklalapyje (www.skuodas.lt) ir informacine lentele (4 priedas) prie kapavietės. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja religinė bendruomenė, sudaro komisiją dėl apleistų, netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
41. Sprendimą dėl kapavietės paskelbimo pripažinimo neprižiūrima priima Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri:

41.1. apžiūri galimai netvarkomą, neprižiūrimą  kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius;

41.2. per 10 darbo dienų priima sprendimą apie neprižiūrimą kapavietę ir paskelbia Skuodo rajono savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt;

41.3. per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie pripažintą  neprižiūrima kapavietę duomenis ir sprendimą pateikia kapinių prižiūrėtojui, paskelbia Skuodo rajono savivaldybės interneto svetainėje.

42. Pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, o konfesinėse kapinėse – pagal kapinių perdavimo sutartį – religinė bendruomenė ar bendrija.
43. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo, raštu kreipiasi į Skuodo rajono savivaldybės administracijos atitinkamą seniūniją arba religinę bendruomenę, ar bendriją, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Seniūnija arba religinė bendruomenė, ar bendrija per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl neprižiūrimos kapavietės priežiūros.
44. Pirmenybė teikiama kapavietėje ar tose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams informuojant apie tai pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
45. Jeigu gaunamas prašymas prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pasibaigus prašymų pateikimo terminui, sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
46. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, šių taisyklių 9punkte nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje, arba jam mirus, gali būti palaidotas joje.

 

VIII SKYRIUS

KAPINIŲ LANKYMAS

47. Kapines lankyti leidžiama šviesiu paros metu. Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis lankymo laikas neribojamas.
48. Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.
49. Kapinėse draudžiama:

49.1. laidoti, perlaidoti palaikus neturint leidimo;

49.2. savavališkai vykdyti kapo atkasimo ar rekonstrukcijos darbus;

49.3. savavališkai be leidimo sodinti arba persodinti, genėti ar kirsti medžius;

49.4. statyti suolus praėjimuose tarp kapų;

49.5. būti nelankymo metu, šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, gadinti kolumbariumus, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, nepilti žemių į atliekų tvarkymo vietas, trukdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;

49.6. kapinių teritorijoje važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus kapinių priežiūrą arba laidojimo paslaugas teikiančius fizinius arba juridinius asmenis bei fizinius arba juridinius asmenis, vykdančius kapaviečių statinių statybos ar tvarkymo darbus, kai reikalinga transporto priemonė iki kapavietės atvežti įrankius ir medžiagas (šitas veiklas galima atlikti tik leidus kapų prižiūrėtojui arba seniūnui). Atgabenus įrankius ir medžiagas transporto priemonė nedelsiant turi iš kapinių teritorijos išvykti;

49.7. vedžioti šunis, kates ir kitus gyvūnus;

49.8. triukšmauti, leisti muziką;

49.9. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė, vaizdinė, komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų;

49.10. Kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal galiojantį Skuodo rajono savivaldybės  administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Leidimų įrengti išorinę reklamą Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo bei registravimo tvarkos aprašą.

50. Atlikus statybos ar tvarkymo darbus, statybines atliekas (antkapius, paminklus, stambias šakas, nepanaudotas statybines medžiagas ir kt.) nedelsiant privalo išvežti kapavietę tvarkęs asmuo.
51. Kapinėse susidariusios žaliosios ir komunalinės atliekos turi būti rūšiuojamos. Prie konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti. Kapinių lankytojai privalo laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų (instrukcijas pateikia atliekų vežėjas ir Skuodo rajono savivaldybės administracija lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ar kitomis priemonėmis). Kapinėse susidariusių atliekų tvarką ir kontrolę vykdo seniūnai arba juos pavaduojantys asmenys.
52. Asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, pageidaujantis statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklą, antkapį, įrengti kitą kapavietės objektą, keisti kapavietės ribas, dengti kapavietės praėjimus privalo kapinių prižiūrėtojui pateikti užpildytą prašymą dėl kapavietės rekonstrukcijos (5 priedas). Kapinių prižiūrėtojas (Seniūnija) išduoda leidimą ir žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Visi kapavietės statiniai, įskaitant suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik kapavietės ribose. Praėjimus tarp kapaviečių galima padengti trinkelėmis, skaldos, smėlio ar smulkaus žvyro sluoksniu, išlaikant visą tako plotį viename aukštyje.
53. Kapaviečių įrengimo, pertvarkymo darbus leidžiama vykdyti darbo dienomis seniūnijos darbo laiku, norint vykdyti šiuos darbus ne darbo laiku ir poilsio dienomis – iš anksto pranešti kapinių prižiūrėtojui.
54. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapaviečių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir kt.) gali fiziniai asmenys arba fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56. Skuodo rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai metinę ataskaitą

apie atliekamą kapinių priežiūrą ir išduotus leidimus laidoti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriui privalo pateikti per 15 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.

57. Kitais šiose taisyklėse neaptartais klausimais sprendimus priima Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius.
58. Už šių taisyklių vykdymą atsakingi seniūnijų seniūnai.

_______________________

Kapinių tvarkymo taisyklių priedai

Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas

Prašymas dėl leidimo laidoti išdavimo

Prašymas indentifikuoti kapavietę

Prašymas leisti rekonstruoti kapavietę