Saugokite save ir savo turtą

Paskelbta 15 vasario, 2021 m., skiltyje Pranešimai

Skuodo rajone per pastarąsias savaites įvyko keletas skaudžių gaisrų tik per plauką išvengta žmonių žūčių. Gaisrų priežastys dažniausios yra netvarkingi kaminai ir krosnys. Dažniausiai krosnimis šildomuose namuose gaisrų kyla todėl, kad jos perkaitinamos, o jų sienose dėl to atsiranda įtrūkimų ir plyšių, pro kuriuos ugnis prasiveržia ir uždega namų apdailą, sienas, baldus ar užuolaidas. Žmonės dažnai pamiršta, kad šalia krosnių ar ant jų negalima džiovinti malkų ar kitų degių medžiagų. Tai pat reikėtų žinoti, kad patalpų grindis šalia krosnies durelių būtina padengti nedegia medžiaga, kad iškritusios žarijos jų neuždegtų. Besikūrenančios krosnies niekuomet nereikėtų palikti tuščiuose namuose ar palikti pravirų jos durelių.

Primena, kad tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams jau privaloma įsirengti dūmų detektorius, todėl kūrenantiems krosnis verta rinktis tokius, kurie įspėja ir apie patalpoje pasklidusias smalkes.

Spaudžiant šalčiams iškyla dar vienas didelis pavojus tai ant vandens telkinių susiformavęs ledas, kuris taip pat skaudžiai gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Ypač atsargiems reikia būti ir prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jeigu galite jam padėti, reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi pasidėkite lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo departamento prie VRM

Klaipėdos priešgaisrinės gebėjimo valdybos

Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija