Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, ir juose esantys melioracijos statiniai, tvenkiniai, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis.
Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo žemės sklypus naudoti pagal nustatytą paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms.
Primename, kad melioruotos žemės naudotojai privalo pranešti Savivaldybės melioracijos specialistams apie jų melioruotoje žemėje pastebėtas įgriuvas, įsiurbtas vietas, paviršinio vandens tekėjimą per melioruotą plotą, ilgą paviršinio vandens telkšojimą (ilgiau kaip 7 paras) bei prižiūrėti paviršiuje esančius melioracijos statinius (išvalyti sąnašas iš drenažo žiočių, vandens nuleistuvų, drenažo šulinių, saugoti statinius žyminčius stulpelius).
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo antro skirsnio 92 straipsnis nurodo, kad: „melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, atliekas, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu negu 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę)“. Vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sodinti mišką, įrengti dirbtinius vandens telkinius, negavus Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo. Duomenis apie sklype esančias melioracijos sistemas galima susirasti Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt arba galima kreiptis į Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių.
Eksploatuojant melioracijos sistemas susiduriama su problemomis – nepakankamas finansavimas, didžiulis melioracijos sistemų nusidėvėjimas. Pastebima didelė problema – tai vandentvarka gyvenvietėse ir urbanizuotose teritorijose. Dauguma gyvenviečių (Mažieji Rūšupiai, Vižančiai, Šliktinė, Rukai ir kt.) ir mažesnių kaimelių įsikūrusios ant lauko drenažo plotų, neatsižvelgiant į drenažo sistemų išsidėstymą. Esant tokiai situacijai, drenažas patenka po pastatais, ant drenažo sodinami medžiai, iškasamos kūdros, suvedamos nuotekos, todėl dėl šių priežasčių drenažas gyvenvietėse negali tinkamai funkcionuoti. Ir čia atsiranda problemos – kadangi dauguma sistemų yra bendro naudojimo (aptarnauja kelis ar keliolika sklypų), vieno ruožo pažeidimas (kūdros iškasimas ant rinktuvo trasos, rinktuvų trasų užsodinimas ar perkasimas) iššaukia dideles problemas – tvenkiami kaimyniniai sklypai, gadinamas gyventojų turtas.
Vienintelis būdas atnaujinti melioracijos sistemas – jų rekonstrukcija, tačiau valstybė tam neskiria reikiamų lėšų. Todėl privačių žemių naudotojai skatinami burtis į asociacijas ir pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir Kaimo plėtros 2023—2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiama parama – esamų melioracijos sistemų rekonstravimui reikalinga paramos suma siekia iki 300 000 Eur ir intensyvumas (parama) iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prie įgyvendinamo projekto savo lėšomis, kaip partneris, pagal galimybes prisideda ir Skuodo rajono savivaldybė. Smulkesnė informacija suteikiama Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje.
Skuodo rajono savivaldybės taryba 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T9-22 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros iniciatyvų skatinimo programos lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros iniciatyvų skatinimo programos lėšų administravimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašą). Pagal Tvarkos aprašą, žemės sklypų savininkai ar naudotojai, kurių teisėtais pagrindais valdoma žemė yra Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, gali teikti prašymą dėl finansavimo skyrimo iš Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros iniciatyvų skatinimo programos lėšų pagal 11.1 priemonę „Melioracijos drenažo rinktuvų iki 12,5 cm skersmens ir (ar) drenažo sistemų avarinių gedimų šalinimo darbų išlaidos“. Finansavimas skiriamas kompensavimo būdu. Konsultacijas melioracijos klausimais teikia Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausieji specialistai: Rolandas Taujenis, tel. +370 675 98 737, el. p. [email protected], ir Gintaras Timbaras, tel. + 370 602 94 228, el. p. [email protected].
Skuodo rajone yra daug sodybų, kuriose įrengti dirbtiniai vandens telkiniai (kūdros), tačiau yra gyventojų dar planuojančių savo gyvenamojoje teritorijoje įsirengti šiuos telkinius. Norima priminti, kad yra nustatyti reikalavimai, kur ir kaip įsirengti minėtus telkinius. Pravartu su jais susipažinti, kad per klaidą nebūtų sugadintos melioracinės sistemos ar padaryti kiti nusižengimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. liepos 12 d. Nr. D1-590/3D-583 įsakymu „Dėl nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį (kūdrą) melioruotoje žemėje, privalo pasirengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio (kūdros) įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektą, kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su Savivaldybės administracija.
Didžiausia šiuo metu problema melioracijos sistemų priežiūroje – bebrai ir jų daroma žala. Bebrai melioracijos grioviuose stato užtvankas, juos patvenkia; sukilęs vanduo pripildo griovį vandeniu, pasitvenkia drenažo žiotys ir pievose, ganyklose, pasėliuose, miškuose atsiranda vandens telkiniai. Savivaldybė grioviuose esančių bebrų užtvankų ardyti negali. Vienintelis būdas išguiti bebrus iš teritorijos – atimti iš jų maistinę bazę, t. y. pašalinti grioviuose augančius medžius, krūmus, nušienauti bent kartą per metus griovių šlaituose augančią žolę. Praktika rodo, kad šie veiksmai padeda atsikratyti nepageidautinų kaimynų. Verta paminėti, jei žemės savininkas patyrė nuostolių dėl bebrų daromos neigiamos veiklos – nustatyta tvarka šiuos nuostolius atlygina medžiotojų būreliai. Siekiant bendro rezultato, būtinas geranoriškumas ir susiklausymas tarp medžioklės plotų naudotojų ir žemės bei miškų sklypų savininkų ar naudotojų. Tik bendromis jėgomis dirbant, galima būtų, nors minimaliai, pasiekti, kad bebrų daroma žala mūsų rajono gyventojams būtų kuo mažesnė.
