Skuodo šventę papuošė reikšminga Skuodo rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Birželio 1 d. centriniame miesto stadione daug prasmingų darbų dėl Skuodo krašto nuveikusiam visuomenės veikėjui, kraštotyrininkui, rašytojui, verslininkui Kęstučiui Subačiui suteiktas minėtas titulas. Tądien jis tapo 21-uoju Skuodo rajono garbės piliečiu. Garbės piliečio regalijas įteikė Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutautas.
Siūlymą Skuodo rajono garbės piliečio vardą suteikti Kęstučiui Subačiui inicijavo Skuodo rajono garbės pilietis, ilgametis Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys Stanislovas Martinkus kartu su Lietuvos pensininkų sąjungos (toliau – LPS) „Bočiai“ Skuodo bendrija. Kęstutį Subačių bei jo nuopelnus Skuodui šeštadienį stadione pristatė LPS „Bočiai“ Skuodo bendrijos pirmininkė Joana Viščiūnienė.
Kęstutis Subačius gimė 1937 m. gruodžio 1 d. Lazdijuose. 1942–1945 m. gyveno Veisiejuose. Vėliau pokario metais K. Subačiaus šeima persikėlė į Šilutės rajone esantį Užlieknių kaimą. Čia pabaigta pradinė mokykla, po to Juknaičių septynmetė.
1958 m. Kęstutis Subačius baigė Kauno politechnikumą ir, įgijęs pramoninės civilinės statybos jaunesniojo inžinieriaus kvalifikaciją, pasirinko nukreipimą dirbti pagal įgytą specialybę į Skuodo remonto-statybos organizaciją darbų vykdytoju. Savo pirmojoje darbovietėje, Narvydžių kaime, turėdamas puikius organizacinius gebėjimus pradėjo Plytų fabriko statybos darbus, per labai trumpą laiką pritraukė dešimtimis naujų darbuotojų ir įkūrė betono-skiedinio gamybos ir surenkamojo gelžbetonio, metalo gaminių cechą, stalių-dailidžių dirbtuves, elektros stotį, varomą garo lokomotyvu, cemento ir kitų statybinių medžiagų sandėlius, buitines patalpas darbininkams. Tuomet jo darbai aplinkiniams žmonėms darė didžiulį įspūdį, tačiau 1959 metų spalio mėn. jis buvo išsiųstas tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Grįžęs iš kariuomenės, mokytis ir dirbti apsistojo Kaune.
1963 m. K. Subačius tuometinių rajono vadovo Domijono Karečkos ir statybos organizacijos vadovo Adomo Raimondo Ušacko pakviestas vėl pradėjo dirbti Skuode, rajono statybinės organizacijos darbų vykdytojo vyriausiojo inžinieriaus pareigose. Kęstučiui Subačiui vadovaujant šioje organizacijoje gamybai, ši sparčiai stiprėjo, persikėlė į naują bazę. Joje K. Subačius įrengė pagal tuometę pažangiausią technologiją betono mazgą, stalių cechą su medienos džiovykla, sandėliavimo patalpomis.
1965 m. buvo išrinktas Skuodo rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. Pagal to meto pareigybines nuostatas jam teko spręsti visas rajono ūkio kompleksinio vystymo problemas, tiesiogiai atsakyti už visų vietinio ūkio šakų ritmingą darbą, kurti ir įgyvendinti jų vystymo perspektyvas.
Tuo laiku buvo sukurta visa šiuolaikinio miesto inžinerinė infrastruktūra, švietimo, sveikatos ir kultūros įstaigų materialinė bazė, suorganizuota to meto rajono ūkio ir jos ekonomikos poreikius atitinkanti aptarnavimo bazė.
Kęstučiui Subačiui dirbant minėtose pareigose 1968 m. parengtas naujas Skuodo miesto generalinis planas. Lygiagrečiai su generalinio plano darbais vyko naujo 180 butų gyvenamojo kvartalo prie Vytauto gatvės projektavimo darbai. Buvo parengtas naujo gyvenamojo rajono planas ir jo įrengimo projektas tarp dabartinių Šatrijos ir Vilniaus gatvių. Netrukus čia buvo pastatytas 280 vietų darželis, pirmieji gyvenamieji namai, katilinė ir kiti inžineriniai statiniai.
Kęstučio Subačiaus iniciatyva pastatytas ypatingai svarbus Skuodo miestui pietinis miesto aplinkkelis.
Gedimino gatve nuolat važiuojantys su kroviniais sunkvežimiai, traktoriai labai trikdė miesto gyventojų rimtį. K. Subačiui pavyko išspręsti ir šią situaciją, parengtas apvažiuojamojo kelio ir tilto per Bartuvą projektas ir sėkmingai įgyvendintas.
1965 m. pastačius naują tiltą ir panaikinus malūno tvenkinį, vietoj dumblo plotų ir aplink esančių daržų, K. Subačiaus siūlymu, buvo nuspręsta įrengti parką. Vienu kartu buvo projektuojami ir atliekami žemės darbai, dauguma jų buvo vykdomi visuomeniniais pagrindais. Vėliau taip pat buvo įrengta akmeninė patvanka ir maudykla pietinėje parko dalyje. Visų parko darbų pagrindinis organizatorius buvo K. Subačius.
Kaip gailima suprasti, gyvenimas Skuode buvo išties intensyvus, daug dirbta, tačiau Skuode Kęstutis Subačius sutiko ir savo gyvenimo bendražygę Anegliną-Liną, su ja užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė trijų anūkų.
Kęstutis Subačius buvo pastebėtas šalies mastu ir 1976 m. rudenį buvo išrinktas Marijampolės rajono vykdomojo komiteto pirmininku, kur sėkmingai dirbo iki 1990 metų. 1990–1992 m. buvo Marijampolės krikščioniškojo kultūros centro reikalų valdytojas. Nuo 1992 m. užsiima verslu bei visuomenine veikla.
2021 m. Kęstučiui Subačiui buvo įteikta Simono Daukanto premija.
Kaip pats Kęstutis Subačius sako, kad visą gyvenimą jį domino savo tautos, savo krašto, savo šeimos, savo vaikų gimtinės Skuodo istorijos ištakos, istorija. Skuodo kraštą jis laikė pirmąja gyvenimo ir pirmąja darbo mokykla. Atsidėkodamas šiam kraštui, šio krašto žmonėms padovanojo didžiulį istorinį kūrybos darbą – knygą „Skuodas. Kraštas ir miestas“.
Kartą lankydamasis Skuode Kęstutis Subačius yra pasakęs: „Ši knyga tarsi atidengia visą Skuodo karštą, kuris pasižymi unikalia istorija. Turite didžiulį paveldą, tad verta jį panaudoti dabarčiai. Norėjau tam kraštui atiduoti duoklę, kad nenueitų užmarštin tai, ką žinau“.
K. Subačius be abejonės vertas Skuodo rajono garbės piliečio titulo.
Šiame straipsnyje išdėstytą medžiagą apie Kęstučio Subačiaus darbus, veiklą ir indėlį į Skuodo krašto plėtrą apibendrino LPS „Bočiai“ Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joana Viščiūnienė, pirmininkės pavaduotojas Bronius Baipšys ir Skuodo rajono garbės pilietis, ilgametis Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys Stanislovas Martinkus.
Skuodo rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos akimirkos:
