Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planą (toliau – Strateginis planas). Šį Strateginį planą 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtino Europos Komisija.
Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus pristatydamas Strateginį planą akcentavo, kad penkerių metų laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. Eur ES ir apie 276,5 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Šios lėšos bus skirtos trims pagrindiniams tikslams – apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, prisitaikyti prie klimato kaitos ir kurti gyvybingą kaimą. Įgyvendinant planą didelis dėmesys bus skiriamas inovacijoms, skaitmenizacijai ir švietimui žemės ūkio srityje, taip pat veiklos tęstinumui, pridėtinės vertės didinimui, paramai smulkiems ir vidutiniams ūkiams, trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir kooperacijai.
Pagrindinis Lietuvos strateginio plano tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Siekiant šio tikslo Strateginiame plane suplanuotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir priemonės siekti pokyčių trijose svarbiausiose srityse:
- Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas.
- Prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas.
- Gyvybingo ir ūkininkavimui, verslui patrauklaus kaimo kūrimas.
Strateginis planas apima du pagrindinius bendrosios žemės ūkio politikos ramsčius:
I ramstį, apimantį tiesioginę paramą, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekoschemas), sektorines programas, kuriai skiriama 3,02 mlrd. Eur ES lėšų ir apie 2,8 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų;
II ramstį, skirtą investicinėms, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančioms ir kitoms kaimo plėtros priemonėms, kurioms skiriama 977,5 mln. Eur ES lėšų ir 273,7 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų.
Susitikime akcentuota, kad keičiasi jaunojo ūkininko sąvoka. Kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, jo savininkas, vienasmenis valdymo organas, taip pat ir visi kolegialaus valdymo nariai, dalyviai turės būti ne vyresni kaip 40 metų, taip pat pasirengę ūkininkauti ir turintys tam įgūdžių.
Strateginiame plane numatyta, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai bus privalomi visiems bei pristatytos ekoschemos, t. y. savanoriškai ūkininkų pasirenkamos agroaplinkosaugos bei klimato priemonės, pagal kurias numatomos papildomos išmokos. Kompleksinės ekoschemos (veiklos ariamojoje žemėje) skirstomos į gamybines ir negamybines veiklas. Iš gamybinių veiklų pirmojo bloko (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos, neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijos) bus galima laisvanoriškai rinktis bent dvi veiklas, o ekologiniams ūkiams – ne daugiau dviejų veiklų, išskyrus sertifikuotos sėklos naudojimą.
Iš negamybinės veiklos (kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos ir kt.) bus galima rinktis vieną ar keletą veiklų, skirti joms ne mažiau kaip 5 proc. deklaruotos ariamosios žemės.
Strateginį planą ir visą informaciją apie jį galima rasti: https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1