ATMINTINĖ DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO
Atmintinėje vartojami trumpiniai
Ūkio subjektas – žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkas, valdytojas, naudotojas ar ūkinio gyvūno savininkas ir laikytojas.
Medžioklės plotų naudotojas – asmuo, kuriam suteikta teisė naudotis medžioklės plotų vienetu.
Komisija – Skuodo rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti.
BĮIS – Biologinės įvairovės informacinė sistema (https://biis.lt).
Metodika – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359.
APVA – Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Ūkio subjektas privalo pranešti medžioklės plotų naudotojui apie pastebėtą žalą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dienos, išsiųsdamas rašytinį pranešimą per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
| Eil. Nr. | Ūkio subjekto veiksmai | Seniūnijos seniūno ir Komisijos veiksmai |
| 1. | Veiksmai, kai ūkio subjektas ir medžioklės plotų naudotojas susitaria dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo | |
| 1.1. | Ūkio subjektas, pastebėjęs žalą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, medžioklės plotų naudotojui per BĮIS išsiunčia rašytinį pranešimą, kuriame nurodo, kokiu būdu reikalauja atlyginti patirtą žalą.
Medžioklės plotų naudotojas: Šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo sudaromas raštu surašant žalos įvertinimo aktą. Akte nurodoma konkreti mokėtina pinigų suma (arba kitoks žalos atlyginimo būdas) ir prievolės įvykdymo terminas. Jeigu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo nepavyksta susitarti arba medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas neatsako į ūkio subjekto pranešimą, ūkio subjektas dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo kreipiasi į seniūniją šios atmintinės 2 dalyje nustatyta tvarka. |
Seniūnija ir Komisija šiame procese nedalyvauja. |
| 2. | Veiksmai, kai ūkio subjektas ir medžioklės plotų naudotojas nesusitaria dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo arba kai žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai, rudieji lokiai ar lūšys | |
| 2.1. | Ūkio subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, per BĮIS pateikia atitinkamai savivaldybės seniūnijai rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Toks pat prašymas seniūnijai teikiamas ir tais atvejais, kai ūkio subjektui su medžioklės plotų naudotoju nepavyksta susitarti šios atmintinės 1 dalyje nustatyta tvarka arba kai medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas neatsako į ūkio subjekto pranešimą. |
Seniūnijos seniūnas, gavęs rašytinį prašymą, per 7 darbo dienas organizuoja žalos įvertinimą. Išimtys:
1) kai žalą ūkiniams gyvūnams padaro vilkai, rudieji lokiai ar lūšys arba kai žalos bitynams padaro rudieji lokiai – Komisija artimiausią darbo dieną po pranešimo gavimo surašo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams ir bitynams apžiūros aktą, duomenis apie įvykį pateikia į BĮIS ir prireikus nustato kitą konkretų žalos dydžio apskaičiavimo terminą, kai bus žinomi pagal Metodiką būtini duomenys, apie tai informuodama žalą patyrusius asmenis; 2) kai dėl žalos pobūdžio jos dydžio pagal Metodiką neįmanoma nustatyti per 7 darbo dienas – kitą konkretų žalos dydžio apskaičiavimo terminą nustato Komisija, apie tai informuodama žalą patyrusius asmenis ir medžioklės plotų naudotojus. |
Komisijos sudėtį ir nuostatus rasite Skuodo rajono savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt, skiltyje „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimas“, https://skuodas.lt/veiklos-sritys/zemes-ukis/medziojamuju-gyvunu-padarytos-zalos-apskaiciavimas/
Veiksmų schema
1 pav. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo procedūros schema
BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, ūkio subjektams dėl pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, hidrotechninių ir melioracijos statinių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais:
3.1. kai žalos pasėliams, pievoms, sumedėjusiems sodo augalams, hidrotechniniams ar melioracijos statiniams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jei juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jei pagal Metodiką apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 procentus viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto;
3.2. kai kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jei juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jei pagal Metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų.
4. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu aplinkos ministro įgaliota institucija atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ją patyrusiems asmenims, kai pakenkdami pasėliams, pievoms, sumedėjusiems sodo augalams, bitynams, miškui, hidrotechniniams ir melioracijos statiniams žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai, rudieji lokiai ar lūšys.
5. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensavimas gali apimti:
5.1. 100 procentų tiesioginių išlaidų, susijusių su sunaikintų gyvūnų arba augalų rinkos verte;
5.2. 100 procentų netiesioginių išlaidų, susijusių su sužeistų gyvūnų gydymu;
5.3. 100 procentų gaišenų sutvarkymo išlaidų (faktinių, pateikiant darbų atlikimo sąskaitas faktūras);
5.4. 100 procentų tiesioginių išlaidų, susijusių su sunaikintų bičių šeimų ar sunaikintų avilių rinkos verte.
ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS PADARYTA ŽALA
6. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padarė javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.
7. Miško supamas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kuris ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu.
8. Žala neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu Komisijos narių atliekamo vertinimo metu nustatoma bent viena iš šių sąlygų, apie kurių buvimą pažymima Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte:
8.1. pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (už javus (išskyrus grikius), ankštinius augalus, rapsus – po rugsėjo 15 d.; grikius – po spalio 15 d.; kukurūzus – po lapkričio 1 d. (auginamus grūdams – po lapkričio 30 d.); bulves ir burokėlius – po spalio 1 d.; kopūstus ir morkas – po lapkričio 1 d.; pašarinius runkelius – po lapkričio 1 d.; cukrinius runkelius – po gruodžio 1 d.);
8.2. pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių;
8.3. medžioklės plotų naudotojui medžioti draudžiama teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala;
8.4. žala padaryta daugiamečių augalų sodų ir uogynų plotuose, įskaitant ir tarpueilius;
8.5. pažeisti pasėliai yra arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejus, kai gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų savininkai ar valdytojai leidžia medžioklės plotų valdytojams medžioti arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų sodybų ar naudojamų pastatų. Ši sąlyga netaikoma apskaičiuojant ir atlyginant stumbrų padarytą žalą;
8.6. žala pasėliams, pievoms ar sumedėjusiems sodo augalams padaryta kanopinių žvėrių ar bebrų, jei juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jei pagal Metodiką apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis neviršija 5 procentų viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto.
9. Apskaičiuojant žalos dydį dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pažeidimo, prie negautų pajamų už produkciją vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose, jei daugiametės žolės, pievos ir ganyklos buvo atnaujintos, ir pateikiami įrodymo dokumentai (nuotraukos, atliktų darbų sąskaitos faktūros ar kiti įrodymai).
10. Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pažeidžiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas, ir išlaidos, patirtos dėl rudeninės sėjos darbų. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.
11. Ūkio subjektams, auginantiems miško supamus pasėlius iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo ūkio subjekto sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo aptverti aptvaru arba tvora.
12. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu šie pasėliai buvo aptverti aptvaru arba tvora.
ŪKINIAMS GYVŪNAMS PADARYTA ŽALA
13. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala ūkiniams gyvūnams – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padarė ūkiniams gyvūnams juos sužalodami arba dėl kurios jie nugaišo.
14. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala bitynams – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padarė bitynams – bičių šeimų praradimas ir (arba) avilių sunaikinimas.
15. Ūkiniai gyvūnai, kuriems žalą padarė vilkai, rudieji lokiai ar lūšys, turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
16. Kai pagalba teikiama už vilkų, rudųjų lokių ir lūšių ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas taikė pagrįstas prevencines priemones, pavyzdžiui, įvairias apsaugines tvoras ir (arba) sarginius šunis ūkiniams gyvūnams apsaugoti. Tokios prevencinės priemonės ir šias prevencines priemones taikantiems ūkio subjektams nustatytos tinkamumo gauti paramą sąlygos bei reikalavimai yra nustatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-720 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Žalos kompensacijos apskaičiavimui Komisija taiko koeficientus:
16.1. koeficientas 1, jei taikytos prevencinės priemonės ūkiniams gyvūnams apsaugoti (apsauginės tvoros, sarginiai šunys ar kt.);
16.2. koeficientas 0,8, jei prevencinės priemonės netaikytos;
16.3. koeficientas 0,5, jei tame pačiame ūkyje pakartotinai per metus padaryta žala ir netaikytos prevencinės priemonės.
17. Ūkinių gyvūnų savininkai, siekdami apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos, gali pasinaudoti finansine parama prevencinėms priemonėms įsidiegti. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-299 patvirtintame Finansinės paramos, diegiant Skuodo rajone medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, teikimo tvarkos apraše numatyta ne didesnė kaip 4 000 Eur su PVM kompensacija už vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencijos priemonių (specialių tvorų, elektrinių piemenų ir pan.) įsigijimą ir įrengimą.
Kontaktinė informacija dėl prevencijos priemonių finansavimo:
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Perminas
Tel. +370 440 45 562
El. paštas mindaugas.perminas@skuodas.lt
MIŠKUI PADARYTA ŽALA
18. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padarė pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medžiams, nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami arba nulauždami kamienus, ištrypdami želdinius ar žėlinius, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medžiai dėl to nudžiūvo.
19. Pažeidus 10 metų amžiaus ar jaunesnius jaunuolynus arba tikslinių medžių rūšių želdinius ar žėlinius, padarytos žalos dydis apskaičiuojamas 1 ha pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidas padauginus iš metinės infliacijos pokyčio, stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių rūšių medžių dalies ir sklypo ar jo dalies ploto.
20. Pažeidus 11 metų ir vyresnio amžiaus medynus ar antrąjį ardą, žalos dydis apskaičiuojamas įvertinant žalą, susidariusią dėl medienos prieaugio praradimo.
HIDROTECHNINIAMS IR MELIORACIJOS STATINIAMS PADARYTA ŽALA
21. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala hidrotechniniams ir (ar) melioracijos statiniams atlyginama, jei jie prižiūrimi laikantis jų techninės priežiūros reikalavimų, nustatytų Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“, o hidrotechniniai statiniai – vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo“, ir pateikus hidrotechninių ir (ar) melioracijos statinių būklės, kokia buvo iki medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, atkūrimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
TEISĖS AKTAI
22. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (2002-06-20 Nr. IX-966).
23. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359.
24. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258.
Atnaujinta: 2026-06-29
