Birželio 2 d. Skuodo rajono savivaldybėje įvyko Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo darbo grupės pasitarimas. Aptartos problemos, nuveikti darbai bei pasidalyta kaimyninio Plungės rajono patirtimi, tvarkant žaliąsias atliekas.
Kaip teigė Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rokas Rozga, nemažai dėmesio skirta atliekų rūšiavimui. Seniūnijoms nupirkta 10 vaizdo kamerų už 2 454 Eur. Rudeniop planuojama dar įsigyti vaizdo kamerų.
Kaip pastebėjo Skuodo miesto seniūnė Ieva Gembutienė, kur yra įrengtos mobilios kameros, ten neleistinos atliekos ir nekraunamos. Mosėdžio seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė buvo tos nuomonės, kad reikėtų padėti gyventojams išspręsti padangų, senų baldų išvežimo problemą, o ne vien juos drausminti vaizdo kameromis. Pasak R. Rozgos, praėjusiais metais į Puodkalių sąvartyną buvo pristatyta 36 440 kg padangų. Beje, ir servisuose priima senas padangas, be to, Savivaldybė pasirūpino išgabenti 60 t bešeimininkių padangų. Iš Aplinkos apsaugos ministerijos gauta dotacija 100 t padangų išgabenimui per dvejus metus.
Skuodo miesto seniūnė teiravosi, jog valstybinėje žemėje, už Bartuvos progimnazijos stadiono supiltos statybinės atliekos, kaip jas seniūnija turi išgabenti, kai Puodkaliuose priima tik 250 kg/metus. Beje, Puodkaliuose iš juridinių asmenų atliekos nepriimamos. Anot J. Ažondenienės, gretimame Plungės rajone nėra ribojamas statybinių atliekų pristatymas – tai yra geresnis sprendimas, nes priešingu atveju, atliekos gali nukeliauti į mišką. Dabar problema paliekama seniūnijoms – kaip norite, taip ir spręskite.
Diskutuota apie tai, kaip Plungės rajone centralizuotai surenkamos bešeimininkės atliekos, panašiai galėtų būti ir mūsų rajone. Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas Mindaugas Perminas teigė, kad, formuojant biudžetą, seniūnijoms komunalinėms išlaidoms turėtų būti skiriama daugiau pinigų. Beje, Puodkalių aikštelę eksploatuoja Klaipėdos RATC, kuri yra jų nuosavybė, o Skuodo rajono savivaldybė turi labai mažai akcijų, todėl KRATC ir diktuoja savo sąlygas.
Mosėdžio ir Skuodo miesto seniūnijų seniūnės J. Ažondenienė ir I. Gembutienė buvo išvykusios į Plungės savivaldybę, kur domėjosi, kaip tvarkomos atliekos, ką būtų galima pritaikyti pas mus. Vizito tikslas, kaip surenkamos žaliosios atliekos iš gyventojų. Plungėje iš gyventojų yra surenkamos žaliosios atliekos, medžių šakos, kurios vežamos 2 sykius per metus. Už šią paslaugą vienam gyventojui per metus prie rinkliavos prisideda po 5 Eur. Prie daugiabučių namų yra pastatyti ir konteineriai žaliosioms atliekoms. Pastebėta, jog labai svarbu, kaip išdėstyti konteineriai. Pirmoje eilėje turi būti mišrių komunalinių atliekų konteineris, o po to skirti rūšiavimui. Žaliosios atliekos pagal grafiką išvežamos iš Plungės miesto ir iš gyvenviečių aplink ją.
Kaip pastebėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė Ona Malūkienė, Plungei į sąvartyną netoli vežti, o skuodiškiams jau reikia važiuoti 100 km, susidaro dideli kaštai. Plungės savivaldybė pasirūpino, kad priemiesčio gyventojai galėtų sukrauti medžių šakas atitinkamoje vietoje – tai patogu gyventojams. Beje, Plungė į savo biudžetą gauna nemažai įmokų už taršą ir lėšas gali panaudoti atliekų tvarkymui.
Plungėje nėra kubinių konteinerių, prie kurių pas mus dažniausiai sukraunama viskas, kas atliko. Pastebėta, kad kelininkai prie kubinių konteinerių sukraudavo pakelėse rastas padangas, bet ši problema išsisprendė.
Gyventojams Plungėje išdalyti spalvoti maišai, į kuriuos jie sukrauna atliekas ir jas atgabena į surinkimo vietą.
Kadangi Telšių regiono savivaldybės lygiomis teisėmis yra TRATC valdyboje, tad problemos sprendžiamos lanksčiau, greičiau.
Anot J. Ažondenienės, yra gyventojų, kurie nebevykdo ūkinės veiklos, bet iš seniai turi sukaupę nemažai nenaudojamų padangų, kur jie turi jas dėti, gal reikėtų padėti tokiems žmonėms. Gal būtų galima registruoti norinčius jas išsivežti, pavyzdžiui, iš ūkio paimant tam tikrą kiekį padangų ir pan.
Vis dėlto klausimas lieka atviras, kaip išvežti bešeimininkes atliekas. Pasak I. Gembutienės, dabar jos bus išvežamos, tik keičiant lokacijos vietą. Bet tai nėra sprendimas.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo R. Rozgos, paskelbus registraciją seniems baldams išvežti, užsiregistravo 151 gyventojas.
Seniūnijų seniūnės akcentavo, kad trūksta lėšų darbams atlikti, todėl bešeimininkių atliekų išvežimas galėtų būti vykdomas centralizuotai. Diskutuota, kad šiukšlių vežėjai „Ekonovus“ jas išvežtų iš seniūnijų, tik seniūnijos turėtų suorganizuoti jų pakrovimą.
Anot R. Rozgos, pasisemti patirties galima nuvykti į Telšių RATC. Pavyzdžiui, ten aikštelėje priimamos šiferio atliekos, ko pas mus nėra.
žurnalistė Rūta Ronkauskienė
