Spalio 14 d. Skuode, dvare „RA“ vyko renginys-diskusija „Alternatyvus žemės ūkis: iššūkiai ir perspektyvos. Sėkmės pavyzdžiai“, kurį surengė rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius. Diskusijoje dalyvavo ūkininkai, o pranešėjai – taipogi ūkininkai dalijosi savo sėkmės pavyzdžiais, su kokiomis problemomis susidūrė, kurdami žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslą. Diskusijos dalyviai galėjo paragauti bei įsigyti jų pagamintos produkcijos. Renginys tęsėsi visą dieną, buvo produktyvus ir įdomus.
Susirinkusius į diskusiją pasveikino Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas, teigdamas, kad ir mažame žemės plote, perdirbant produkciją, galima uždirbti ir gyventi. Meras akcentavo, kad smulkūs ūkininkai turėtų galvoti apie perdirbimą, kad realizuotų ne žaliavą, o pagamintą produktą. Laikinasis Administracijos direktorius Rokas Rozga teigė, kad pasidalijimas gerąja patirtimi, vizitai į kitus rajonus, duoda gerų rezultatų. Ir Skuodo rajone yra sėkmingų smulkiųjų ūkių.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Alina Anužienė papasakojo apie mūsų rajoną, kuriame dominuoja gyvulininkystės, augalininkystės, mišrūs ūkiai. Pagal galvijų skaičių Skuodo rajonas šalyje užima 8 vietą, pagal galvijų laikytojų skaičių – 12. Kaip pastebėjo vedėja, rajonas nėra išsiskiriantis alternatyviu žemės ūkiu. Juk nūdienos kaimietis maisto važiuoja pirkti į prekybos centrus mieste. Vis dėlto, norima valgyti sveikesnius maisto produktus, kurie būtų perkami iš vietinio augintojo, o ne atvežti iš kitų šalių.
Vedėja A. Anužienė teigė, kad ūkininkams organizuojamos išvykos į kitus rajonus, konferencijos. Apsilankę Kupiškio rajone ūkininkai susidomėjo nearimine žemdirbyste, kurią taiko ir savo ūkiuose. „Geriausiai įkvepia sėkmės pavyzdžiai“, – sakė ji, pridūrusi, jog žemės ūkį galima derinti su turizmu.
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė teigė, kad pastaruoju laiku susiduriama su iššūkiais – klimato kaita, tarša ir pan. Labai svarbūs sveikatos klausimai, nepaisant, kad medicina gerėja, bet žmonių sveikata blogėja. Viešnia akcentavo, kad vietos produkcija atsirastų mokyklose, vaikų darželiuose. Būtina kalbėti apie tai, kad vietoje pagaminta produkcija yra geresnė, nes neretai pamirštamas Lietuvoje užaugintas moliūgas, agurkas, kopūstas… Žemės ūkis turi integruotis į turizmą, nes žemdirbiai iš to gali papildomai uždirbti. Štai Švedijoje restoranai naudoja tik savo šalyje užaugintą produkciją, tai yra tapę jų gyvenimo būdu.
Ekologiniame-biodinaminiame ūkyje „Miško sodai“ (Plungės r.) auginamos vaistažolės, daržovės, uogos. Ūkininkė Vaiva Jundulaitė papasakojo, jog 1996-aisiais metais nusipirko sodybą netoli Platelių ežero. Pirmas užsiėmimas – žoliavimas. Reikėjo spręsti, kaip toliau gyventi, nes žemės buvo nedaug. Nuo 2010-ųjų tapo ekologiniu ūkiu. Augina įvairias daržoves. Po trejų metų – biodinaminiu ūkiu, kuriame dar auginami svarainiai, aronijos, šermukšniai, raugerškiai ir kt. 30 arų užima daržas ir šiltnamiai, turi apie 1 ha įvairių uogynų. Biodinaminis ūkis veikia kaip atskiras, individualus, save išlaikantis gyvas organizmas. Patys svarbiausi biodinaminės žemdirbystės tikslai yra išlaikyti biologinę įvairovę, atkurti ir didinti humuso kiekį dirvoje, kad joje vyktų natūralūs dirvodaros procesai.
Taip pat augina prieskoninius augalus. Sertifikuotą sėklą perka iš Vokietijos. Ūkyje nėra naudojama hibridų sėkla. Nuima po 2-3 daržovių derlius. Savo produkciją išvežioja pagal užsakymus šeimoms. Augina 98-nių veislių prieskoninius augalus, tarp jų 45 – tradicinio lietuviško darželio augalai. Įdomu tai, kad ūkyje specialiose dėžėse auginama YAM šaknis, kuri kaupia šviesos eterį. Ji turi regeneruojančių savybių, aktyvina smegenų veiklą.
Pasak V. Jundulaitės, iš uogų gaminamos uogienės, džemai. Šiltnamiuose dera agurkai, pomidorai, auginamos salotos, prieskoniniai augalai. Daržai bei šiltnamiai tręšiami kompostu. Ūkyje vyksta įvairios edukacijos, tuo pačiu realizuojama produkcija. Beje, ji parduodama ir turguose. Taip pat vyksta vaikų stovyklos, kuriose jie mokosi pažinti augalus. Kaip akcentavo viešnia, kiekvienas ūkis galėtų sukurti tam tikras edukacijas. Ūkininkė papasakojo, kad kurs ekologinį centrą … link Klaipėdos miesto.
Daiva ir Donatas Abručiai (Plungės r.) Mačiūkių kaimo miške gyvena ir bitininkauja. Turi 1 ha žemės ir dar 0,5 ha miško. Laiko 100 bičių šeimų, iš kurių prikopinėja 2-3 t medaus. Per sezoną jų įkurtą „Medaus klėtelę“ aplanko apie 500-600 žmonių. Įvairius medaus produktus bei patį medų parduoda per edukacijas. Gamina įvairius mišinius iš bičių produktų. Kartu bitininkauja ir paauglės dukros. Per edukacijas vaišina sūriu, agurkais, kuriuos perka iš kitų ūkininkų. Apsilankius pas juos galima paragauti ir midaus, pagaminto iš medaus.
Natalija ir Arūnas Normantai (Plungės r.) gamina sūrius iš avių bei ožkų pieno. Gyvulius melžia rankomis. Kaip pasakojo ūkininkai, jiedu yra klaipėdiečiai, iš miesto pabėgę prieš 18 metų. Ūkininkavimas prasidėjo nuo vienos ožkos. Pabandė gaminti sūrius. Jais pavaišino kaimyną, kuriam patiko. Taip ir užsikabino. Ūkyje atsirado 10 ožkų ir 10 avių. Dalyvavo projekte, kad galėtų įsigyti gyvulių, mokėsi, kaip reikia gaminti ožkų ir avių pieno sūrius, dalyvaudavo įvairiuose mokymuose, seminaruose. Nuo 2006-ųjų metų jau turi savo pagaminamos produkcijos klientų ratą. Ypač ožkų ir avių pieno sūrius mėgsta šeimos, auginančius vaikus, netoleruojančius karvės pieno. Iš Prancūzijos parsivežė receptą, kaip reikia gaminti brandintus sūrius. Beje, šeima augina daržoves, kepa naminę duoną – išgyvena iš ūkio.
Luobos kaime ūkininkauja klaipėdietis Arūnas Bušma. Vyras 12 metų uždarbiavo užsienyje. Paveldėjęs senelio žemę, įkūrė aviečių, gervuogių ūkį bei pasistatė sulčių spaudyklą. Anot A. Bušmos, ūkyje augina remontantines ir vasarines avietes. Kadangi uogienojus aptvėrė tvora nuo žvėrių, džiaugiasi, kad dabar užderi didesnis derlius. Nors, pasak jo žmonos, šie metai nebuvo palankūs uogininkystei, derlius buvo mažesnis. Kad pagaminti kuo įvairesnes sultis, iš vietinių ūkininkų perka aronijas, obuolius, juoduosius serbentus.
Macijauskų ūkyje (Tauragės r.) „Gaurės uoga“ triūsia visa šeima – tėvai, bei du sūnūs ir dukra. Naudojosi valstybės parama, kad įsteigti uogyną. Iš pradžių pasodino 12 ha juodųjų serbentų, vėliau plotai išaugo iki 100 ha. Beje, ir šiemet pasodino 20 ha. Dabar ūkyje auginami raudonieji ir juodieji serbentai, aronijos, moliūgai, smidrai, vynuogės. Produkcijai perdirbti turi džiovyklą bei sulčių spaudyklą. Dukra Indrė Macijauskaitė papasakojo, kaip ji iš uogų sulčių gamina džiovintas juosteles, taip pat pateikė informacijos apie prekinio ženklo svarbą. Ji akcentavo, kad daug iššūkių, reikalavimų maisto perdirbimui ir gamybai. Macijauskų ūkis perdirba apie 1 proc. pagaminamos produkcijos, o visa kita parduoda, kaip žaliavą. Ūkyje be juostelių dar yra gaminama juodųjų serbentų pumpurų arbata, juodųjų serbentų milteliai, moliūgų cukatai, juodųjų ir raudonojų serbentų sultys bei tyrė.
Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą pristatė jo direktorius Ramūnas Lydis. Jis kalbėjo apie parką, jo privalumus bei sukurtą Lietuvos saugomos teritorijos produkto ženklą, kaip vieną iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams savo veikla prisidedantiems prie darnaus turizmo plėtros Lietuvos saugomose teritorijose. Kaip akcentavo R. Lydis, šis ženklas padeda keliaujantiems atrasti, o vietos žemdirbiams populiarinti savo bendruomenių projektus bei paslaugas, kurios atitinka pagrindines darnaus vystymosi vertybes. Ženklas suteikiamas paslaugų teikėjams bei gamintojams, kurių veikla nėra žalinga gyvajai gamtai ir kurie deda pastangas mažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Jis padės garsinti vietoje teikiamas paslaugas, taip skatinant vietos bendruomenių užimtumą ir ekonominę raidą. Ženklas suteikiamas nemokamai 5-eriems metams.
Apie pluoštinių kanapių auginimą, jų nuėmimo technologijas kalbėjo tvarios žemdirbystės agronomas Laimonas Ruzgaila (Kretingos r.). Ūkininkas pluoštines kanapes augina arbatoms. Pagamintą produkciją parduoda Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos rinkai. Jis papasakojo apie tai, kokias kanapių veisles augina, tinkamas arbatoms, kaip paruošė pievą kanapėms sėti; taip pat ūkyje neišvengiama ligų bei kenkėjų.
Ūkininkas Tadas Mockus (Klaipėdos r.) augina ekologiškus grūdus, net 98 proc. užaugintos produkcijos išvažiuoja į užsienį. Pluoštines kanapes pradėjo auginti prieš ketverius metus. Gamina kanapių, rapsų aliejus. Anot ūkininko, kanapių aliejus – sveikatos eleksyras, nes jame yra beveik visų medžiagų ir vitaminų, kurių daugeliui mūsų šalyje trūksta dėl saulės trūkumo ir mitybos įpročių. Kaip teigė T. Mockus, perdirbėjui yra keliami dideli reikalavimai, todėl teko nueiti kryžiaus kelius, gaunant reikalingus leidimus. Juk jo grūdai yra sertifikuoti, o juos sumalus, jau tokie nebėra, ir vėl teko belstis į Valstybinę ir maisto veterinarijos tarnybą ir įveikti visus biurokratinius trukdžius. Beje, ekologinių ūkių, kurie perdirba savo produkciją, Lietuvoje galima suskaičiuoti ant dviejų rankos pirštų. Nors perdirbimas – šviesa tunelio gale ir žmonės turi atsigręžti į ekologiją. Jis taip pat papasakojo apie „Speltos“ grūdus, kurie yra atsparūs aplinkos užterštumui. Jie nėra auginami pramoniniu būdu, tai – laukinė grūdinė kultūra. „Speltos“ glitimas nesukelia alerginių reakcijų.
Kaip pasakojo ūkininkas Andrius Gedvilas iš Palangos, auginantis prieskonines žoleles, baigęs mokyklą, išvyko uždarbiauti į Daniją, Švediją bei Norvegiją. Sugrįžęs iš užsienio, kartu su broliu bei draugu Mindaugu Milašiumi sukūrė savo verslą. Beje, Norvegijoje ir dirbo prieskoninių žolelių ūkyje. Ten ir įgijo reikalingų žinių, patirties. Prieskoninių žolelių ūkis įkurtas Laukžemėje (Kretingos r.). Įrangą taip pat parsigabeno iš Norvegijos. Didžiuliame šiltnamyje augina įvairias žoleles. Pasak A. Gedvilo, teko sunkiai dirbti, kol jų auginama produkcija pateko į prekybos centrus. Kaip pastebėjo ūkininkas, lietuviai užaugina tik 15 proc. daržovių, reikalingų mūsų rinkai. Kitos daržovės – įvežtinės. Jis kalbėjo apie tai, kad ūkininkai turi kooperuotis. Tik susikooperavus, galima pasiekti geresnių rezultatų. Kitąmet planuoja auginti salotas, statys šiltnamius, kuriuos „maitins“ saulės elektrinės.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė Ona Malūkienė kalbėjo apie rajono 2023-2025 metų strateginio veiklos plano planuojamas priemones. Vyko diskusijos.
Beje, renginį-diskusiją savo apsilankymu pagerbė LR Seimo narys Antanas Vinkus su patarėja Levute Staniuviene. Seimo narys tautinę vėliavą, padėkojęs ūkininkams už triūsą, įteikė A. Bušmai.
Padėkos žodžius už suorganizuotą renginį tarė Mažeikių savivaldybės atstovai.
Rūta RONKAUSKIENĖ
„Mūsų žodžio“ korespondentė
