Šiandien Skuodo rajono kultūros centre vykusiame šventiniame paramos koncerte apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2021“ nugalėtojai. Šiais metais Skuodo rajone geriausiai įvertintas Živilės ir Andriaus Narmontų ūkis, antroji vieta skirta brolių Remigijaus ir Rindaugo Kaniavų ūkiui, trečioji – Arūno Bušmos ūkiui.
„Lietuvių tauta turi tvirtą ryšį su žeme, ypač mūsų rajone žemės ūkis yra viena pagrindinių veiklos sričių. Simboliška, kad užbaigiant senus ir pradedant naujus metus sveikiname tuos, kurie taip daug dirba ir stiprina mūsų kraštą, rodo pavyzdį, kaip galima efektyviai veikti ir sėkmingai ūkininkauti“, – dėkodamas už puikius ūkininkų rezultatus sakė Savivaldybės meras Petras Pušinskas.
Pirmoji vieta skirta už taikomas tvarumo idėjas, antrąją vietą pelnę ūkininkai daug dėmesio skyrė ūkio modernizavimui ir jo plėtrai, trečioji vieta skirta už vykdomą sėkmingą maisto produktų perdirbimą ir trumposios maisto tiekimo grandinės idėjų taikymą.
Minėtų ūkių šeimininkai sumaniai ir sėkmingai juose tvarkosi, puikiai išmano savo darbą, gilinasi į daug techninių dalykų, pritaiko įvairias inovacijas, į savo ūkius žvelgia moderniai ir šiuolaikiškai.
Ūkininkus taip pat sveikino Lietuvos Savivaldybės administracijos direktorius Žydrūnas Ramanavičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rokas Rozga, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Alina Anužienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo biuro vadovė Karolina Mitkuvienė kartu su kolektyvu, Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Vinkaus ir Valiaus Ąžuolo padėjėja Levutė Staniuvienė.
Apie konkurso „Metų ūkis 2021“ nugalėtojų ūkius
Živilė ir Andrius Narmontai ūkininkauja Gedrimų kaime, turi 300 ha augalininkystės ūkį. Pusė plotų užima sėklininkystė: auginama sėklinius motiejukus, baltuosius dobilus ir baltąsias garstyčias. Likusioje ūkio dalyje auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žirniai. Siekiant nenualinti dirvožemio taikoma griežta sėjomaina, į kurią stengiamasi įtraukti kuo daugiau skirtingų kultūrų. Miglinius javus (kviečius) keičia pupiniai (dobilai, žirniai) ir bastutiniai (baltosios garstyčios sėklai). Ūkininkai dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėje „Tarpinių pasėlių auginimas“. Kas ketverius metus nuosekliai kiekviename lauke paliekami tarpiniai pasėliai. Kaip minėjo ūkio šeimininkai, taip įnešama į dirvožemį organikos, bei sumažinamas maisto medžiagų išsiplovimas. Prie dirvožemio gerinimo prisideda sėklinių žolių auginimas. Auginant baltuosius dobilus kaupiamas azotas, o dirvožemis nejudinamas dvejus metus. Sėklinių motiejukų laukai nejudinami išbūna iki 6 metų. Taip sumažinama erozija, didėja mikroorganizmų kiekis ir dirvožemio poringumas.
Remigijaus ir Rindaugo Kaniavų ūkis yra Ivoniškės kaime. Čia pastatyta nauja, automatizuota ir moderni ferma. Įgyvendinant projektą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ taip pat įsigyti melžimo robotai, fermos ventiliatorius, elektriniai šepečiai, mėšlo siurblys, maišytuvai, gelžbetotinės grotelės, karvių guoliaviečių guminiai kilimėliai, metalinės pertvaros galvijams. Svarbu akcentuoti, kad Vokietijoje papildomai įsigytos telyčios, ūkis plečiamas.
Klaipėdietis Arūnas Bušma ūkį turi Luobos kaime, paveldėjo senelių žemę – 5 ha. Įkūrė uogininkystės ūkį, kuriame augina įvairių veislių avietes, gervuoges. Pastatė uogų perdirbimo cechą – spaudžia sultis, gamina uogienes, sirupus. Produkciją parduoda mažose parduotuvėlėse ir turguose. Pasak Arūno Bušmos, kuo daugiau konkurencijos, tuo labiau tobulėji pats.
