Žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje dažnas ir reikšmingas reiškinys yra žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios disbalansas, kuris gali lemti nesąžiningos prekybos praktiką, kai didesni ir daugiau galios turintys prekybos partneriai siekia nustatyti tam tikras sau naudingas sąlygas ir silpnesniajai sandorio šaliai perkelti ekonominę riziką, ar primesti itin neproporcingas teises ir pareigas. Tokia praktika, gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui.
Siekiant sumažinti nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje atvejų skaičių ir nustatyti tiekėjų apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį standartą, Europos Parlamentas ir Taryba 2019 m. balandžio 17 d. priėmė direktyvą (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (toliau – Direktyva).
Šios Direktyvos nuostatos Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkeltos Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu.
Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) atlieka Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo (toliau – NPPD) įstatymo priežiūrą ir prižiūri, kaip pirkėjai, išskyrus didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės („Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „IKI Lietuva“, „Rimi Lietuva“), kurių priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba laikosi NPPD įstatymo reikalavimų.
Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informacija
