Kiekvienais metais gamta žemdirbiams pateikia vis kitokių nemalonių staigmenų – tai per daug lietaus, tai sausra, tai šalnos. Žemės ūkio ministerija yra parengusi rekomendacijas:
- savivaldybėms, kaip jos turėtų valdyti ekstremaliąją situaciją;
- žemdirbiams, patyrusiems nuostolių dėl įvairių stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių augalų žūtį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai savivaldybėje ar jos dalyje nustačius stichinį meteorologinį reiškinį, savivaldybė renka jai teikiamus žemdirbių duomenis apie sunaikintus augalus ir juos vertina.
Žemdirbys, pamatęs, kad meteorologinis reiškinys jo ūkyje sunaikino žemės ūkio augalus, turi pateikti šią informaciją kartu su pagrindžiančiais dokumentais (nurodytu preliminariu žuvusių augalų plotu ir jo nuotraukomis) savivaldybei, kurioje yra jo ūkis. Informacija teikiama raštu arba elektroniniu būdu.
Ekstremaliojo įvykio įvertinimui ir konstatavimui savivaldybėse sudaromos plotų apžiūros ir įvertinimo darbo grupės ar komisijos.
Jeigu savivaldybės lygio ekstremalioji situacija atšaukiama, žemdirbiai nepraranda teisės kreiptis dėl valstybės paramos už patirtą žalą – prašymai gali būti teikiami trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Kaip ūkininkams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų ES paramos įsipareigojimų?
Sankcijos negali būti taikomos ir išmokos neprarandamos, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių.
Sausros, liūčių ir kitų ypatingų aplinkybių poveikis turi būti įrodomas konkretaus ūkio lygmeniu – nuo sankcijų negali būti atleidžiami apskritai visi žemės ūkio subjektai.
Ūkininkas, kurio valda pateko į pavojingo meteorologinio reiškinio teritoriją, turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai savo laukų ar valdos nuotraukas per mobiliąją „NMA Agro“ programėlę. Tą reikia padaryti per 15 darbo dienų nuo įvykio dienos.
NMA, esant reikalui, gali kreiptis į ūkininką papildomų įrodymų ar paaiškinimų, kaip stichinis reiškinys paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan.
Ką daryti, jei nukentėjęs žemdirbys negali įvykdyti sutarčių?
Jei žemės ūkio subjektai dėl force majeure aplinkybių negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kreditoriams, pirmiausia turėtų kreiptis į juos ir pranešti apie atsiradusias aplinkybes bei jų įtaką sutarties įvykdymui.
Kaip įrodymas gali būti panaudotos force majeure aplinkybes patvirtinančios pažymos, kurias išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zonas (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio).
Skuodo rajono savivaldybėje Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A1- 409 „Dėl Gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo žemės ūkio augalams ir pasėliams komisijos sudarymo“ sudaryta Gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo žemės ūkio augalams ir pasėliams komisija šios sudėties:
Komisijos pirmininkė – Alina Anužienė, Žemės ūkio skyriaus vedėja.
Nariai:
1. Edita Jautakienė – Skuodo rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.
2. Mindaugas Perminas – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas.
3. Vaidas Simaitis – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
4. Seniūnijos, kurioje galimai padaryti nuostoliai, seniūnas ar jo paskirtas atstovas.
Komisijai pavesta, gavus žemės ūkio veiklos subjekto prašymą, įvertinti nukentėjusių pasėlių ir žemės ūkio augalų plotus vietoje, pagal galimybes nustatyti padarytos žalos procentinę išraišką bei faktą apie patirtus ar galimus ateityje patirti nuostolius fiksuoti surašant apžiūros aktą.
