2020 m. gegužės 22 d. Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė ir Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Jablonskė apžiūrėjo Lenkimų seniūnijos turistų lankytinus objektus. Lenkimų seniūnijos seniūnas Rimantas Mikšta pateikė informaciją, kaip yra prižiūrimi ir kokie darbai vykdomi objektuose. Priimti sprendimai, kokius darbus būtina atlikti artimiausiu metu, kad objektų aplinka būtų tvarkinga ir labiau domintų turistus. Apžiūra bus tęsiama, kiti objektai bus lankomi artimiausiu metu.
• Pirmiausia apžiūrėta Simono Daukanto gimtinė, jo tėvų sodyba. Šiuo objektu dabar rūpinasi Lenkimų bendruomenė ir seniūnija. Svarstyta, kaip žmonėms įdomiau pateikti informaciją apie šį garsų istoriką, švietėją, tautosakos rinkėją. Lenkimų seniūno paprašyta pjauti žolę šalia sodybos esančioje ąžuoliukų teritorijoje, nes nuspręsta šioje vietoje įrengti pažintinį taką. Bus parengtos informacinės lentelės, jos bus taip išdėstytos ir pakabintos, kad sudarytų labirinto įspūdį. Planuojama atnaujinti sodybą puošiančių stogastulpių stogelius. Tądien taip pat buvo svarstyta apie galimybę suformuoti gėlyną, kuriame puikuotųsi senoviniai augalai, o gal net ir tie, kurie yra minimi Simono Daukanto literatūroje.
Papildoma informacija. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė. 1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrengtas memorialinis Simono Daukanto muziejus. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba, atminimo saugojimas. Kitame – etnografiniai daiktai. Klėtelė, kurioje atostogaudamas gyveno S. Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečių gyvenimą ir buitį. Kitas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių botaniko ir žemiečio Jurgio Pabrėžos veiklai.
Simono Daukanto gimtosios sodybos klėtelei yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.
Be pamatinių sodybos akmenų šiandien dar išlikęs medinis šulinys, kieme šiurena, ko gero, antrą šimtmetį bebaigiąs klevas.
Simonui Daukantui paminėti įsteigta literatūrinė premija.
• Apžiūrėjus Simono Daukanto klėtelę, nuvažiuota prie kunigui, pranciškonui, gydytojui, botanikui, pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, vienam iškiliausių XIX amžiaus švietėjų Jurgiui Pabrėžai pastatyto medžio paminklo. Čia nutarta atnaujinti paminklą juosiančią tvorelę ir pakeisti stogastulpio stogelį.
Papildoma informacija. Jurgis Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime. 1785–1792 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, istoriją, mediciną, botaniką, chemiją, teisę ir teologijos dalykus, išmoko aštuonias kalbas. Mokslų nebaigė įsitraukęs į Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Grįžęs į Žemaitiją, 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, 1796 m. įšventintas į kunigus [1, 8].
Jurgis Pabrėža nusipelnė Lietuvos mokslui parengdamas apie 50 darbų botanikos tema. Vienas jų – 1 000 puslapių rankraštinis darbas „Taislius Auguminis“ („Augalų sistema“), parašytas lietuvių (žemaičių) kalba. Jame, be vadovėlinės botanikos dalies, randami išsamūs Žemaitijos floros aprašymai (apibūdinti 643 augalai).
Jurgis Pabrėža pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Apie 1829 m. sudarė lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodyną, augalų morfologijos lietuvių terminų žodyną. Surinko herbariumą (apie 800 augalų rūšių). Nemažiau svarbus Pabrėžos darbas yra jo lietuviškas 166 puslapių geografijos vadovėlis, kuriame jis pirmasis sukūrė lietuviškus geografinius terminus.
Jurgis Pabrėža talkino leidžiant istorinius veikalus, bendradarbiavo su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi.
Be visa ko, Jurgis Pabrėža gydydavo žmones.
• Kiek vėliau nuvykta į Kalvių piliakalnį. Priimtas sprendimas, kad reikia panaikinti seną stulpelį, ant kurio buvo žyma, kad šioje vietoje yra piliakalnis. Kalbėta, kad reikėtų tinkamai nušveisti, nuvalyti senovę menančius suolelius. Pažymima, kad piliakalnis priklauso privačiam asmeniui. Prie piliakalnio priežiūros taip pat labai prisideda Lenkimų bendruomenė, kuri šiuo metu yra parengusi projektą „Piliakalnis – pažinti, susiburti ir išsaugoti tradicijas“. Jei bus gautas finansavimas, pagal jį bus atnaujintas tiltas, vedantis į piliakalnį.
Papildoma informacija. Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos Kuršių Kalvažemės vietovės pilis. Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 m. spalio 12 d.
• Tądien taip pat apžiūrėta Lenkimų Šv. Onos bažnyčios teritorija. Joje esančios varpinės langus reikėtų pakeisti naujais.
2018 m. parengtas tvarkybos darbų projektas. 2019 m. pakeista varpinės paskirtis iš religinės į kultūrinę. Šiuo metu Lenkimų bendruomenė dėl tvarkybos darbų finansavimo yra pateikusi paraišką Skuodo vietos veiklos grupei.
O štai 2017 m. ir 2018 m. buvo atlikti Lenkimų Šv. Onos bažnyčios fasado ir stogo remonto darbai. Darbai buvo finansuoti Skuodo rajono savivaldybės lėšomis.
• Apžiūrėtas Kotrynos Daukantienės kapas. 2019 m buvo atnaujinta šalia esanti informacinė lentelė.
Papildoma informacija. Simono Daukanto motina Kotryna Odinaitė-Daukantienė buvo 1794 m. sukilimo dalyvė. Antkapio akmenį parūpino ir tekstą, kuriame minimi S. Daukanto šeimos gyvenimo faktai, iškaldino pats Simonas Daukantas.
Kotrynos Daukantienės kapas įrašytas į registrą.
• Kiek vėliau aplankyta Lenkimų poilsiavietė, ji įrengta Lenkimų girininkijos miške. Poilsiavietėje žolė šienaujama kelis kartus per vasarą. Teritorija nuolat prižiūrima ir tvarkoma.
Papildoma informacija. Iš buvusios pelkės miškininkai sukūrė patogią ir gražią poilsiavietę pušyne. Ten išlikusi unikali gamta.
• Galiausiai apžiūrėtas Žemytės kapinynas. Teritorijos plotas – 1,4 ha. 2019 m. įrengtas informacinis stendas.
Papildoma informacija. Minėtoje teritorijoje yra buvusi Žemytės senovės gyvenvietė. 2005 m. įrašytas į Kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą (A1878), pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe. Gyvenvietė būdinga kuršių materialinei kultūrai. Rasta žalvarinė pasaginė segė. Į pietryčius nuo kapinių rasta lipdytos keramikos.
