2020 m. rugsėjo 4 d. Skuodo rajono ūkininkai lankėsi Kupiškio rajone įsikūrusiuose ūkiuose. Kartu su Skuodo krašto ūkininkais vyko Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rokas Rozga, Savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Alina Anužienė. Tądien aplankyti 4 ūkiai – Igno ir Viliaus Jackevičių bitynas, ekologinis ūkis „Kazlauskų vištos“, ekologinis Henriko Gineikos ūkis, Zigmanto Aleksandravičiaus ūkis, taip pat susitikta su Kupiškio rajono pieno gamintojais ir domėtasi bearimine žemdirbyste. Skuodo krašto ūkininkus pasitiko ir visą dieną lydėjo bei daug informacijos suteikė vietos ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio rajono pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Atvykus į Kupiškio rajoną, pirmiausia lankytasi Igno ir Viliaus Jackevičių bityne, kuris 2020 m. Kupiškio rajone puikiai įvertintas ir pelnė pirmąją vietą konkurse „Metų ūkis“. Iš šiame bityne gaunamo aukštos kokybės medaus gaminama produkcija žymima ženklu „Brolių medus“.
Įdomu yra tai, kad visa brolių veikla prasidėjo nuo pirmojo sugauto bičių spiečiaus, kuris vėliau apsigyveno senelio avilyje. Broliai pradėjo gaminti rėmelius iš rastų lentų, vėliau buvo pradėti kalti aviliai. Taip dirbant, nejučia nuo kelių avilių viskas išaugo iki didžiulio bityno. Šiandien turi net 150 bičių šeimų. Paklausus, kas sunkiausia buvo bitininkystės pradžioje, atsakyta, kad tuo metu buvo labai reikalingos žinios. Būtent dėl jų trūkumo vienas iš brolių šio amato mokėsi net 2 metus Vokietijoje, o pritaikytos žinios padėjo sukurti verslą, kurio didžioji produkcija yra parduodama Lietuvoje internetinės parduotuvės www.broliumedus.lt pagalba ir tik maža dalis keliauja į užsienį.
Moderniame, ekologiškame brolių bityne sužinota apie specialią dėžę, kurioje saulės energija lydomas vaškas. Saulei šildant, pasiekiama 80–90 laipsnių šiluma ir taip lydomas vaškas. Dėžė sukiojama pagal saulę.
Apsilankius bityne Skuodo rajono ūkininkai patys galėjo pamatyti, kaip sukamas medus, filtruojamas, kaip nustatoma temperatūra ir t. t.
Kiek vėliau vykta susipažinti su ekologiniu ūkiu „Kazlauskų vištos“, kuris 2018 m. Kupiškio rajone pelnė trečią vietą konkurse „Metų ūkis“. Ūkyje, pasitelkę savo šeimos pajėgumus, dirba sesuo Kristina ir broliai Ignas bei Stepas. Čia auginami ekologiški mėsiniai viščiukai. Šeimos ekologinį ūkį 2003 m. pradėjo kurti Kristinos, Ingo ir Stepo tėtis. Ilgą laiką pagrindinis ūkio produktas buvo grūdai – avižos, kviečiai, žirniai, pupos. Ilgainiui šiame ūkyje vis bandyta atrasti kažką naujo ir įdomaus, tad išbandyta kanapių, judros, linų, sorgų, kalendrų sėja.
Tačiau šiais metais situacija dėl koronaviruso, paskatino ne kartą apsvarstyti ūkininkavimo principus, taip atsirado mintis auginti ekologiškus viščiukus. Ilgai nesvarstę, kūrybiškai pažiūrėję, ėmėsi šio projekto įgyvendinimo. Surentė naujus namus vištoms, ir jau po šv. Velykų pradėjo naują eksperimentą, naująją savo veiklą.
Ūkio produkcija tiekiama į ekologiškų maisto produktų parduotuvę „Rupūs miltai“. Kristina, Ignas ir Stepas ragina ūkininkus kooperuotis, nes susijungus lengviau parduoti produkciją bei užtikrinti ekologiškumą. Susivienijus klientams siūlomas platesnis asortimentas.
Ūkininkai ateityje planuoja ekologišką produkciją tiekti vaikų darželiams, mokykloms, o vėliau galbūt ir ligoninėms, kariuomenei ir pan.
Šis ūkis yra vienas iš pavyzdžių, kaip prie tradicinio ekologinio ūkio galima įkurti kitą žemės ūkio verslo šaką ir sėkmingai ją realizuoti susikooperavus su kitais ūkininkais.
Apžvelgus antrąjį ūkį, Puožų kaime įkūrusio ūkininko Eimanto Šerelio sodyboje „Puožo poilsio namai“ susitikta su Kupiškio rajono pieno gamintojais: Sigita Stančikiene, Rima Gatautiene, Eimantu Šereliu bei Renata Vilimiene – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadove, Migonių kaimo bendruomenės pirmininke. Susitikime dalyvavo ir mėsinių galvijų laikytojas Henrikas Gineika.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė minėjo, kad pastarieji metai pieno gamintojams itin sudėtingi ir ne vienas ūkis žlunga dėl mažų pieno kainų. Kalbėdama apie savo ūkį, užsiminė, kad kartu su vyru ūkininkauja Migonyse, Šimonių seniūnijoje. Ūkininkavimo pradžioje turėjo porą karvių ir 3 ha žemės. Dabar laiko 25 melžiamas karves, 15 jaunų telyčių pakaitai, 12 avilių. Šeima turi 70 ha žemės, skirtos žolynams ir ganykloms. Nuolat ieškoma būdų, kaip didinti karvių produktyvumą ir pieno kokybę, gerinant jų genetiką ir šėrimą. Pati ūkininkė minėjo, kad pieną priduoda vietiniam kooperatyvui. Ilgus metus pieną tiekę vienam iš stambiųjų perdirbėjų, pernai jie kartu su dar dviem kaimyniniais ūkiais į Lietuvą pasikvietė Latvijos perdirbėjus – su jais sėkmingai dirbo pusę metų, deja, daugiau norinčių neatsirado ir latviams nebebuvo intereso čia atvažiuoti. Renata Vilimienė sakė, kad Latviai mokėjo gerokai daugiau. Mūsų apylinkių ūkininkai iš pradžių irgi entuziastingai sutiko jiems parduoti pieną, tačiau pasidavė įtakai, kad išėjus kelio atgal nebus. Ši situacija patvirtino, kad būtina ir ūkininkams būti vieningiems. Pasak jos, smulkųjį ūkį gali išgelbėti kooperacija, tačiau jei kooperuotis, tai kooperacija privalo būti teisinga. Pirmiausia reikia išgryninti, kurie kooperatyvai yra tikri, nes šiandien susikūrę kooperatyvai dažniausiai yra perpardavinėtojai, o parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms turėtų būti labiausiai nukreipta kooperatyvams, kad jie galėtų perdirbti pieną, o ne tik jį perparduoti.
Susitikimo metu kalbėtasi apie esančias problemas mūsų rajone, kurios aktualios ir Kupiškio r.
Vieningai sutarta dėl minties, kad šalyje turi vyrauti įvairūs ūkiai: tiek stambūs, tiek smulkūs, tačiau tokios atskirties, kaip yra dabar, ypač kainodaroje, negali ir neturėtų būti.
Po išsamios diskusijos, keliauta į Šimonių seniūnijoje Mizgeliškių kaime įsikūrusio ūkininko Henriko Gineikos limuzinų veislės galvijų ūkį. 2018 m. šiam ūkiui Kupiškio rajone vykusiame konkurse „Metų ūkis“ buvo skirta pirmoji vieta.
Ūkininkas Henrikas Gineika ekologiniame ūkyje dirba 150 ha žemės, laiko apie 150 limuzinų veislės galvijų, ir turėdamas mėsos išpjaustymo cechą tiesiogiai parduoda mėsą vartotojams.
Ūkininką įkvepia besikeičiantis žmonių požiūris į maistą, ypač džiaugiasi, kad jo produkciją įvertina ir mėgsta žmonės, kurie dėl alergijos turi rinktis itin aukštos kokybės maistą. Henrikas Gineika savo mėsos išpjaustymo ceche išpjausto ir pagal vartotojų pageidavimus paruošia galvijieną.
Apžiūrėjus šį didžiulį ūkį, važiuota įsitikinti beariminės žemdirbystės privalumais. Šis metodas ūkininkams ypač aktualus, kai nuėmus derlių už kelių dienų reikia sėti kitą kultūrą. Beariminė žemdirbystė leidžia tai padaryti tausojant laiko ir kitus išteklius.
Galiausiai apžiūrėtas Zigmanto ir Irenos Aleksandravičių ūkis. Pradėję dirbti 1,5 ha nuosavos ir 5 ha nuomojamos žemės, ūkininkai dabar drąsiai gali pasigirti, kad Kupiškio rajone jų šeimos ūkis yra vienas iš stambiausių ir moderniausių. Pasinaudoję finansine parama iš Europos Sąjungos fondų, įsigijo moderniausią techniką, įrengimus ir atliko žemės melioracijos darbus. Šiuo metu Zigmantas Aleksandravičius kartu su žmona Irena ir suaugusiais vaikais valdo du tūkstančius hektarų žemės ploto, iš kurių prikulia apie dešimt tūkstančių tonų kviečių, rapsų ir ankštinių kultūrų. Ūkyje su šeimos nariais dar dirba apie 20 darbininkų. Ūkio šeimininkas džiaugiasi maža darbuotojų rotacija. Jo teigimu, svarbu rūpintis darbo aplinka, padėti darbuotojui įgyti ūkyje tinkamą specialybę, gyvenamąjį būstą, laiku mokėti žmogaus orumo neįžeidžiantį atlyginimą ir nuolatos pradžiuginti darbuotojus asmeninėmis dovanomis per gimtadienius ir didžiąsias šventes. Zigmantas Aleksandravičius drauge su žmona Irena šeimos ūkio ateitį mato savo vaikų ir anūkų rankose.
Skuodo rajono ūkininkų apsilankymas Kupiškio rajone buvo išties prasmingas ir turiningas. Sužinota naujovių, buvo galima palyginti, kaip dirbama Kupiškio rajone ir kaip dirbama Skuodo rajone. Išvykos metu matytus ūkininkų darbo procesus bus galima pritaikyti ir Skuodo rajono ūkiuose.
