2020 m. gegužės 27 d. Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė ir Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Jablonskė apžiūrėjo Barstyčių seniūnijoje esančius lankytinus, savo savybėmis stebinančius objektus. Apžiūros metu išaiškėjo darbai, kuriuos atlikus objektų aplinka atrodytų tvarkingiau, dar labiau atsiskleistų objektų grožis. Kiti rajono lankytini objektai bus apžiūrėti kitų apžiūrų metu.
• Pirmiausia apžiūrėtas Barstyčių (Puokės) akmuo – didžiausias Lietuvos akmuo. Tądien teritorija buvo tvarkinga. Nutarta, kad šioje vietoje reikėtų žolę pjauti bent 2 kartus per metus.
2020 m. bus parengtas supaprastintas projektas „Puokės (Barstyčių) akmens – gamtos paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas lankymui Puokės k., Barstyčių sen., Skuodo r. sav.“. Gavus visus sutikimus ir leidimus, bus pradėti pagal projektą numatyti tvarkybos darbai: pėsčiųjų takų ir apžvalgos aikštelės įrengimas; teritorijos melioracija, nekeičiant gamtos paminklo ir jo artimos aplinkos sąlygų; vandens telkinio (kūdros) šlaitų lėkštinimas ir tvirtinimas; informacinio stendo apie šį gamtos paminklą įrengimas; stoginės-pavėsinės, ugniavietės, stalų su suolais, suoliukų, dviračių stovo įrengimas, želdinių sodinimas; vizualiai pridengti atliekų konteineriai ir tualetas. Darbai bus finansuojami iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos numatytų lėšų.
Papildoma informacija. Prieš 13–14 tūkst. metų ledynų atvilktas riedulys dydžiu lenkia ir Anykščių Puntuką (šis – antroje vietoje). Akmuo guli ties Puokės gyvenviete, apie 3 km nutolęs nuo Barstyčių miestelio, todėl vadinamas ir Puokés, ir Barstyčių vardu. Plačiame lauke esantį akmenį iš vienos pusės supa medžių masyvas, šalia įrengta poilsiavietė su suoliukais, takeliais ir pavėsine.
Bene 1956 metais buvo pradėta įdėmiau dairytis („kalti“ melioratoriai) į Puokės kaime , vienos sodybos sodo pakraštyje, nedideliu plokščiu apskaldytu paviršiumi iš po žemės prasikišusį akmenį. 1957 metais melioratoriams iš vieno šono plačiau ir giliai įsikasus, paaiškėjo, kad tai beesąs labai stambus riedulys, tūnantis raudonai rudame ruedulingame priemolyje. Tačiau dar ilgoką laiką šis riedulys pragulėjo pusiau atkastas duobėje, kurioje pastoviai laikėsi subėgęs kritulių vanduo. Galų gale buvo pasiryžta, melioratoriams padedant, riedulį iki pamatų atkasti ir aplinką nusausinti taip, kad lankytojai galėtų šią žemyninių ledynų atvilktąją dovaną apžiūrėti iš visų pusių. Šitaip ir padaryta.
Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. 1968 m. šis riedulys paskelbtas geologiniu paminklu. 1997 m. Puokės akmuo įtrauktas į Lietuvos reprezentatyviausių geotopų sąrašą.
• Atvykus prie Paparčių (Samausko) kaštono, antrojo pagal storį Lietuvos kaštono, buvo matyti, kad kaštonas apniokotas siaučiančios 2020 m. balandžio audros, kurios metu buvo nuplėšta didelė medžio šaka. Barstyčių seniūnijos darbuotojai 2020 m. balandžio 16 d. pradėjo audros padarytos žalos likvidavimo darbus. 2020 m. balandžio 20 d. buvo atlikti galutiniai teritorijos sutvarkymo darbai.
Papildoma informacija. Paparčių (Samausko) kaštonas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paminklas. Tai antras pagal storį Lietuvos kaštonas. Kaštono 1,3 m aukštyje nuo žemės medžio apimtis 4,5 m. Tai unikalus dviejų kamienų medis su storomis iki žemės šakomis. Šiam milžinui apie 150 m., jį pasodino šalimais gyvenę žmonės. Kolūkių laikais norėta kaštoną nupjauti, tačiau gamtos mylėtojo Martyno Algirdo Samauskio atkaklumo dėka medis išsaugotas. Už šio medžio išsaugojimą šiuo metu atsakingas Žemaitijos nacionalinis parkas, o Barstyčių seniūnija rūpinasi kaštono aplinkos priežiūra ir tvarkymu.
• Kiek vėliau apžiūrėta Laumių miško keturkamienė eglė. Jos išsaugojimu rūpinasi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, aplinką nuolat tvarko ir prižiūri Barstyčių seniūnija. Ilgainiui eglė bus aptverta nauja tvorele ir šalia jos turėtų atsirasti informacinis ženklas.
• Nuvykta prie Mockaičių liepos. Jos apimtis 5 m 14 cm. Šis medis bus įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašus. Duomenys perduoti oficialiu raštu Valstybinio saugomų teritorijų tarnybai. Šioje vietoje Barstyčių seniūno paprašyta nupjauti žolę.
• 2018 m. prie Pikčiaus kūlio pastatytas informacinis stendas, kuriame nurodoma, kodėl šis riedulys yra saugomas.
Papildoma informacija. Pikčiaus kūlis sveria apie 39,75 t. Riedulio matmenys: aukštis – 1,6 m, ilgis – 4,08 m, plotis – 3,58 m, didžiausia apimtis – 11,04 m.
Pasakojimai:
- Vietiniai gyventojai šį riedulį vadina „Velnio pėda“. Sakoma, kad ant akmens šoko velniukas, o jo pėda paliko antspaudą.
- Taip pat pasakojama, kad akmenį nešė velnias ir jį pametė.
- Akmenį velnias nešęs norėdamas užtvenkti upę prie Barstyčių.
- Barstyčių apylinkėje žmonės pasibijojo Pikščiaus kūlio, kalba, kad prie jo vaidenasi.
Apie šį akmenį žinomas padavimas. Senovėje šioje vietoje buvo pagonių šventovė, kurioje ugnį kursčiusi vaidilutė. Jos neištikimybės užrūstintas Perkūnas trenkęs į šventyklą su šventuoju akmeniu ir užvertęs akmeniu. Taip palaidojęs nusikaltėlę. Bet akmuo buvęs didelis, tad jo nugara kyšojusi iš žemės.1964 m. akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu.
• Nuvykta pasižiūrėti kalno vadinamo Gaidkalniu teritorijos. Šioje vietoje būtina taip pat bent 2 kartus per metus nušienauti žolę. 2017 m. pastatyta informacinė lentelė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis.
Papildoma informacija. Kalnas yra valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė. Visas kalnas apaugęs lapuočiais medžiais, krūmais.
• Barstyčių miestelio centre puikuojasi Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Jos aplinka nuolat tvarkoma, prižiūrima. 2018 m. buvo skirtos lėšos iš savivaldybės biudžeto šaligatvio dangos trinkelių įsigijimui. Darbus atliko Barstyčių bendruomenės nariai.
Papildoma informacija. Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės, 1790 m. – 1200 rublių. 1814 m. bažnyčia atnaujinta, 1844 m. – perstatyta ir padidinta. 1906 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija (iki tol buvo Žemaičių Kalvarijos filija). Šventoriuje palaidotas Barstyčiuose 1977 – 1988 m. klebonavęs Anupras Žukas (1911–1988 m.).
2009 m. birželio 16 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nuspręsta į Kultūros vertybių registrą įrašyti Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios statinių kompleksą. Vertybei suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.
Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (u.k. 32758) ir varpinė (u.k. 32764) įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2009-06-23 ir yra vietinės reikšmės objektas.
• Puokės kaimas garsėja Puokės alkakalniu – aukščiausiu apylinkėje „ Alkos“ kalnu. Kalnas yra respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, apie 40 – 50 m skersmens kalnagūbrio viršūnė, virš aplinkinių ariamų laukų iškilusi tik per kelis metrus. Čia daug yra daugiakamienių medžių. Šioje vietoje būtina pasirūpinti žolės nušienavimu. 2017 m. pastatyta informacinė lentelė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis. Jame auga Skuodo rajono savivaldybės gamtos paveldo objektas – Puokės liepa (jos kamienas yra iš devynių kamienų).
Papildoma informacija. Kalno teritorijoje yra labai įdomi piltuvėlio formos duobė, apie ją ilgą laiką sukosi padavimai. Pasakojama, kad čia buvusi bažnyčia ir miestas. Dievas už nuodėmes nubaudęs žmones ir žemė prarijo miestą ir bažnyčią.
Tai pat sakoma, kad ant kalno senovėje buvo deginamos aukos, Lietuvos valdovų įsakymu buvo užgesinta amžinoji ugnis. Aukos buvo deginamos po senąja liepa. Alkos kalne įrengtos Puokės bajorų kapinės.
Kalnas nuo senovės yra žmonių labai gerbiamas, kalne esąs palaidotas vienas paručikas, žuvęs 1831 m. sukilimo metu.Puokės alkakalnyje – medinė koplyčia, į rytus dar kelios medinės koplytėlės, keli mediniai kryžiai.
Alkakalnio viršuje buvo įrengtos kaimo kapinės. Per Kryžiaus dienas žmonės rinkdavosi ant kalno giedoti, buvo laikomos pamaldos.
• Apsilankyta Geldėnų kapinyne. Čia taip pat pagrindinis darbas – žolės šienavimas.
Papildoma informacija. Geldėnų kapinyne archeologinių žvalgymų metu aptikti 58 archeologiniai radiniai: įmoviniai ietgaliai, įmovinis kirvis, pasaginė sagė (platėjančiais galais), įvijinis žiedas, geriamojo rago apkausto dalis, tuščiavidurės apyrankės ir t. t. Dirbiniai slūgsojo žemės paviršiuje. Archeologiniai radiniai rodo, kad Geldėnuose yra kuršių genties kapinynas, kuriame mirusieji buvo laidojami sudeginti ir nedeginti. Pagal turimus duomenis kapinynas datuojamas VIII–XII a.
Geldėnų kapinynas užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 2015 m. vasario 25 d.
• Laumių kapinyne 2019 m. pastatytas informacinis stendas visuomenę informuojantis, kad čia saugotina teritorija.
Papildoma informacija. Kapinyne XX a. pradžioje, kasant žvyrą, rasta įvairių geležinių bei žalvarinių dirbinių, molinių puodų bei jų šukių, gintarinių papuošalų, monetų. Kapinynas apaugęs medžiais ir krūmais, išraustas lapių. XX a. pradžioje, kasant žvyrą, nukasta dalis senkapio ribos. Laumių kapinynui yra suteiktas registrinio objekto statusas.
• Paparčių kalno teritoriją reikėtų bent 2 kartus per metus nušienauti. 2017 m. taip pat pastatyta informacinė lentelė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis. Paparčių kalnas 2003 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūrinių vertybių sąrašą ir jam suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.
Papildoma informacija. Sakoma, kad kalne prasmego bažnyčia ir sekmadieniais vidurdienį piemenys girdėdavo skambant tos bažnyčios varpą. Kitas padavimas mini, kad ant kalno buvo malūnas, kurį „sudaužė“ Perkūnas.
• Apžiūrėta poilsio erdvė, kurioje pastatyti velnio silueto statiniai. Planuojama sužinoti, kas yra šios teritorijos savininkas, bus tariamasi dėl kosmetinių remonto darbų – įbetonuoti akmenis, nuplauti akmenis, kad matytųsi užrašai.
• Raganos kalno teritorijoje reikėtų bent 2 kartus per metus pjauti žolę. 2017 m. pastatyta informacinė lentelė, jos pastatymo darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Papildoma informacija. Kalnas pusrutulio formos, kiek pailgos šiaurės vakarų – pietų rytų kryptimi. Ilgis – 95 m, plotis 75 m. Jis tarytum juoda lokio nugara iškyla aukščiau aplinkinių kalnelių. Kalno aukštis 8–10 m. Visas kalnas apaugęs eglėmis ir pušimis. Kalno šiaurės rytiniame krašte buvo įrengta Barstyčių mokyklos šaudykla. Raganos kalną vietos žmonės labai mėgsta. Kasmet ant šio kalno yra deginami Joninių laužai.
Apie šį kalną sklando nemažai pasakojimų:
- Kartą čia medžiojo vienas žemaičių kunigaikštis. Užklupus nakčiai, jis pasiliko nakvoti ant kalnelio tarp miškų. Vidurnaktį iš kalno išlindo didelė ragana su trim ragais ir pranešė kunigaikščiui, kad šis skubėtų į savo pilį, kurią nori užpulti priešai. Taip buvo išgelbėta kunigaikščio pilis, ir gerosios raganos garbei kalneliui suteiktas jos vardas.
- Buvo sakoma, kad čia mėgdavo suvažiuoti puotauti raganos. Mano, kad atlėkdavo linksmintis iš Laumių kaimo ežerėlio.
- Raganos išsimaudžiusios kalno papėdėje durpyne, naktį pakildavo į kalno viršūnę ir pasiutusiai šokdavusios iki gaidžiams pragystant, o paskui vėl grįždavusios į durpynus.
- Ant kalnelio sudegino raganą ir kalnas taip pavadintas.
- Ragana senovėje negavo vietos gyventi tarp žmonių ir įsikūrė miškuose ant šio kalnelio. Po to, raganai nežinia kur išvykus, jos vietoje liko gyventi sena ragana.
- Pokario metais vieną sekmadienį čia matė moteris labai gražiais rūbais, kurios nusiritusios nuo kalno ir prapuolusios.
- Ankščiau pro kalną žmonės nakties metu bijodavo praeiti, nes buvo pasakojama šimtai atsitikimų. Ant kalno esą augo didelis alksnis, kurio viena pusė buvo balta, o kita – žalia.
