Vaclovas Intas
Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2025 m. pagerbti Vaclovo Into atminimą
Jo 100-ąsias gimimo metines įtraukė į 2025 metais minimų svarbių sukakčių sąrašą. Skuodo rajono savivaldybės taryba taip pat priėmė sprendimą 2025 metus paskelbti Vaclovo Into metais.
Siekiama garbingai pažymėti iškilios, Lietuvos kultūrai, mokslui ir, be abejonės, ypatingai rajono bendruomenei nusipelniusios asmenybės Vaclovo Into 100-ąsias gimimo metines.
Vaclovas Intas gimė 1925 metais lapkričio 14 dieną Skuodo rajone Kivylių kaime. 2007 m. lapkričio 19 d. Mosėdis neteko savo šviesuolio Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrėjo, tačiau jo pėdsakas Žamaitijos žemėje yra labai gilus ir nepakeičiamas.
2011 metais išleistoje Juozo Vyšniausko ir Marijos Jankauskienės knygoje randame ypač informatyvią Vaclovo Into citatą, puikiai apibendrinančią jo darbus: „Per visus tuos 30 metų, išauginant nepapratai turtingą daigyną, įrengiant tvenkinius, suvežant iš tolimiausių melioruojamų laukų akmenis, išpuošiant visą Mosėdį, atstatant senąjį vandens malūną ir tuo sukuriant padorų foną Akmenų muziejui steigti, man padėjo:
Vaclovas Intas 1957 m. pradėjo rinkti akmenis ir retus augalus. Jais puošė savo sodybą, Mosėdžio apylinkės ligoninės sodą ir Mosėdžio miestelį. Toliau metų metus dirbo, kad būtų išsaugoti geologinės praeities liudytojai rieduliai. 1979 m. buvo įsteigtas vienintelis toks pasaulyje Respublikinis unikalių akmenų muziejus (dabar vadinamas Vaclovo Into akmenų muziejumi, jo direktorė – Gintarė Sakalauskienė). Vaclovas Intas surinko apie 150 000 akmenų, įrengė kamerinę ekspoziciją, kurioje eksponuojami uolienų pavyzdžiai, fosilijos – suakmenėję gyvūnai, brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, žmogaus kūno akmenys.
Vaclovo Into sukurtas akmenų muziejus garsėja ir savo dendrologine kolekcija. Tam, kad dar daugiau paryškinti riedulių įvairiaspalviškumą parke auga reti, nematyti medžiai ir krūmai sodinti paties muziejaus įkūrėjo. Parko dendrologinę kolekciją sudaro 17 itin retų augalų, 131 augalas taksonas: 49 pušūnai, 82 magnolijūnai ir 30 registruotų Lietuvos genų banke.
Taigi, Vaclovas Intas yra neatsiejamas nuo išpuoselėto Mosėdžio miestelio ir jo įkurto Akmenų muziejaus, kuris tapo vienu unikaliausių muziejų Lietuvoje. Jo pastangos ne tik išsaugoti gamtos grožį, bet ir paskatinti žmones į jį žvelgti kitaip, padarė jį išskirtine asmenybe.
„Vaclovo Into gyvenimas ir darbai – neįkainojama dovana mūsų rajonui, Lietuvai, visuomenei. Jo kaip gydytojo, geologo ir gamtininko veikla praturtino žiniomis mokslo sritį ir atskleidė, koks nepaprastas ir įkvepiantis gali būti žmogaus atsidavimas gamtai, mus supančiai aplinkai bei kitiems žmonėms. Jis parodė tikrąjį paprasto lauko akmens grožį, atskleidė jo vertę“, – apie V. Into asmenybės ir darbų reikšmę kalba Savivaldybės meras Stasys Gutautas.
„Jei ne Vaclovas Intas, rieduliai būtų sunaikinti, susprogdinti, o vėliau susmulkinti į skaldą, kaip taip nutiko kitiems didingiems Lietuvos rieduliams“, – pastebėjimu dalinasi Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė.
Akivaizdu, Vaclovo Into darbai ir asmenybė nepaliko abejingų – jis buvo ne tik savo srities profesionalas, bet ir žmogus, įkvėpęs aplinkinius savo atsidavimu ir kūrybiškumu. Šimtųjų gimimo metinių minėjimas – tai ne tik duoklė jo nuveiktiems darbams, bet ir priminimas apie tai, kokią didelę įtaką gali turėti vienas žmogus, kuris vadovaujasi širdimi ir klauso savo vidinio balso.
Vaclovas Intas 1957 m. pradėjo rinkti akmenis ir retus augalus. Jais puošė savo sodybą, Mosėdžio apylinkės ligoninės sodą ir Mosėdžio miestelį. Toliau metų metus dirbo, kad būtų išsaugoti geologinės praeities liudytojai rieduliai. 1979 m. buvo įsteigtas vienintelis toks pasaulyje Respublikinis unikalių akmenų muziejus (dabar vadinamas Vaclovo Into akmenų muziejumi, jo direktorė – Gintarė Sakalauskienė). Vaclovas Intas surinko apie 150 000 akmenų, įrengė kamerinę ekspoziciją, kurioje eksponuojami uolienų pavyzdžiai, fosilijos – suakmenėję gyvūnai, brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, žmogaus kūno akmenys.
Vaclovo Into sukurtas akmenų muziejus garsėja ir savo dendrologine kolekcija. Tam, kad dar daugiau paryškinti riedulių įvairiaspalviškumą parke auga reti, nematyti medžiai ir krūmai sodinti paties muziejaus įkūrėjo. Parko dendrologinę kolekciją sudaro 17 itin retų augalų, 131 augalas taksonas: 49 pušūnai, 82 magnolijūnai ir 30 registruotų Lietuvos genų banke.
Vaclovas Intas nuo 1957 metų Mosėdžio miestelyje (Skuodo r.) dirbo vidaus ligų gydytoju. Gebėjo derinti medicinos ir gamtosauginę veiklas.
1978 metais Vaclovo Into pastangomis naujam gyvenimui prikeltas vietos vandens malūnas, kuriame kitais metais, atsižvelgiant į šalia esančio parko ir savitai kuriamo miestelio populiarumą, įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus.
Nuo 2005 metų, atsižvelgiant į muziejaus įkūrėjo nuopelnus aplinkosaugai, įstaigai suteiktas Vaclovo Into vardas.
2009 metais Vaclovo Into akmenų muziejus ir Vaclovo Into sodyba įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
1977 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos žymūno vardas, 1987 metais į savo draugiją jį priėmė Indijos gamtos apsaugos organizacija.
1988 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas.
1994 metais Vaclovui Intui suteikta Valdo Adamkaus vardo premija, 1997 metais – Skuodo rajono garbės piliečio vardas.
1998 metais Vaclovas Intas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Šiai asmenybei pagerbti renginių, iniciatyvų gausa numatoma visus metus. Planuojama atidengti paminklinį akmenį, suformuoti V. Into vardui skirtą skverą, įkurti basakojų taką, išleisti fotografijų albumą, skirtą V. Into 100-osioms gimimo metinėms paminėti, Juozo Vyšniausko knygą „Vaclovas Intas“, bus organizuojamos įvairios akcijos, per kurias numatoma konstruoti inkiliukus ir pakabinti Vaclovo Into akmenų muziejaus parke, bus sodinami įvairūs augalai, organizuojami žygiai, numatomos fotografijų parodos, bus sukurtas teatralizuotas interaktyvus žaidimas vaikams. Visus renginius, akcijas kitų metų lapkritį vainikuos Vaclovo Into akmenų muziejaus mokslinė konferencija. Lietuvos paštas taip pat 2025 m. išleis Vaclovui Intui pagerbti skirtą pašto ženklą.
